Hipokrènė (gr. Hippokrēnē), sen. graikų mitologijoje — stebuklingas šaltinis Helikono kalne, pradėjęs trykšti nuo žirgo Pegaso kanopos smūgio, turįs stebuklingą savybę įkvėpti poetus.
|
||||
Hipokrènė (gr. Hippokrēnē), sen. graikų mitologijoje — stebuklingas šaltinis Helikono kalne, pradėjęs trykšti nuo žirgo Pegaso kanopos smūgio, turįs stebuklingą savybę įkvėpti poetus. hipokritas [gr. hypokritēs], psn. veidmainys, šventeiva, davatka. hipokrizija [gr. hypokrisis], psn. veidmainystė, šventeiviškumas. hipòksija [↗ hipo… + lot. oxy(genium) — deguonis], deguonies trūkumas organizmo audiniuose. hipològija [gr. hippos — arklys + ↗ …logija], mokslas apie arklį. hipomãnija [↗ hipo… + ↗ manija], med. lengva manijos forma. hipomenorėja [↗ hipo… + gr. mēn — mėnuo + rheō — teku], mėnesinių sutrikimas — sumažėjęs kraujavimas. hipomnèzija [↗ hipo… + gr. mnēmē — atmintis], med. susilpnėjusi atmintis. hipoplãzija [↗ hipo… + gr. plasis — sudarymas], nepakankamas audinio, organo, kūno dalies arba viso organizmo išsivystymas. hipopotãmas [gr. hippopotamos — upinis arklys], porakanopis žinduolis Hippopotamus; gyvena Afrikos upėse; begemotas. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai