hiposekrècija [↗ hipo… +↗ sekrecija], sumažėjęs liaukų sekreto išskyrimas.
|
||||
hiposekrècija [↗ hipo… +↗ sekrecija], sumažėjęs liaukų sekreto išskyrimas. hipòsmija [↗ hipo… + gr. osmē — kvapas; uoslė], uoslės jautrumo susilpnėjimas. hipospãdija [gr. hypospaō — tempiu žemyn], įgimtas vyro šlaplės atsivėrimas varpos apatinėje dalyje. hipostãzė [gr. hypostasis — pagrindas; egzistavimas]: 1. dievo atributas, abstrakčių dievo bruožų personifikacija, pvz., katalikų teologijoje Δ — trejybė (dievas tėvas, dievas sūnus ir dievas šventoji dvasia); 2. filos. pažinimo procese — abstrakcijų (savybių, santykių) pavertimas savarankiškomis realybėmis; būdinga idealizmui; 3. biol. nealelinių genų sąveika: kurį nors alelių poros geną (hipostazinį) slopina kitas nealelinis genas (epistazinis); 4. med. kraujo sąstovis apatinėse kūno dalyse arba kai kuriuose organuose. hipostazúoti [gr. hypostasis — egzistavimas], kurti ↗ hipostazes (2). hipostilis [gr. hypostylos — paremtas kolonomis], didelė šventyklos ar rūmų salė su daugybe taisyklingai išdėstytų lubas remiančių kolonų; būdinga sen. Rytų ir sen. graikų architektūrai. hiposulfitai [↗ hipo… + ↗ sulfitai] ↗ tiosulfatai. hiposulfitas, psn. natrio tiosulfatas. hipotãksė [gr. hypotaxis — pavaldumas], lingv. (sakinių) prijungimas. hipotaliãmas [lot. hypothalamus], žmogaus ir stuburinių gyvūnų tarpinių smegenų apatinė dalis, esanti po regimuoju gumburu; pagumburis. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai