holeñderis [vok. Holländer — olandas], periodinio veikimo malūnas plaušinėms medžiagoms malti; naud. popieriui, asbestcementiniams gaminiams gaminti.
|
||||
holeñderis [vok. Holländer — olandas], periodinio veikimo malūnas plaušinėms medžiagoms malti; naud. popieriui, asbestcementiniams gaminiams gaminti. holizm‖as [gr. holos — visas]: 1. pažiūra, reikalaujanti suvokti reiškinį kaip tam tikrą vientisą visumą, netolygią jos elementų sumai; 2. vystymosi teorija, skelbianti, kad nepažinus pasaulio vientisumas lemia jo kūrybinę evoliuciją; ~ą propagavo kai kurie XX a. pradžios filosofai ir biologai. hòlmis [pagal lotyniškąjį Stokholmo (lot. Holmia) pavadinimą], chem. elementas Ho, atom. Nr. 67; metalas. holocènas [gr. holos — visas + kainos — naujas], Žemės geol. istorijos kainozojaus eros kvartero periodo jauniausia, poledyninė epocha. hologãmija [holos + ↗ …gamija], vienaląsčių augalų lytinio dauginimosi būdas: individai nesudaro gametų, o susilieja patys, sudarydami zigotą. hologrãfija [holos + ↗ …grafija], objekto erdvinio atvaizdo įrašymo ir atgaminimo metodas, pagrįstas elektromagnetinių, korpuskulinių, akustinių bangų interferencija. hologramà [holos + ↗ …grama], erdvinis objekto atvaizdas, gautas holografijos būdu. holokrinin‖is [holos + gr. krinō — išskiriu], ~ės liaukos — belatakės (endokrininės) liaukos (pvz., riebalų), kurių sekretuojančios ląstelės, išskirdamos sekretą, suyra. holonòmin‖is [holos + gr. nomos — taisyklė, dėsnis], fiz. ~ė sistema — sistema, kurios visi ryšiai varžo sistemos taškų padėtį, bet ne greitį. holotùrijos [gr. holothuria], bestuburiai gyvūnai Holothurioidea; gyvena jūrų ir vandenynų dugne. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai