hárjeriai [angl. harrier — skalikas], medžioklinių (skalikų) šunų veislė.
|
||||
hárjeriai [angl. harrier — skalikas], medžioklinių (skalikų) šunų veislė. harmatãnas [isp. harmatan], sausas, karštas š. r. vėjas, pučiantis žiemą V. Afrikoje (Gvinėjos įlankos pakrantėje ir Žaliojo Kyšulio salose); neša daug dulkių; smėlio vėtra. harmònija [gr. harmonia — darna]: 1. visumos ir jos dalių darna, vidaus ir išorės, turinio ir formos atitikimas; 2. daugiabalsės muzikos sąskambių ir jų santykių visuma; 1 sąskambis arba kelių sąskambių junginys; 3. muz. teorijos dalis, tirianti akordų sudarymo, jų jungimo dėsnius, tonacijų santykius; 4. lingv. balsių Δ, kitaip ↗ sinharmonizmas; 5. santaika, sandora, darna, vienybė. harmònika [gr. harmonikos — darnus]: 1. mat. sinuso (arba kosinuso) pavidalo periodinė funkcija; 2. fiz. sudėtingo neperiodinio virpesio dedamoji, kurios dažnis yra pagr. dažnio kartotinis. harmoningas, darnus, pagrįstas harmonija. harmònin‖is: 1. susijęs su harmonija; 2. mat. susijęs su harmonika, pvz., ~ė analizė (sudėtingų periodinių funkcijų skaidymas į paprasčiausias periodines funkcijas), ~ė eilutė (atvirkštinių natūrinių skaičių eilutė 1 + + + …), n skaičių Δ vidurkis (n ir šių skaičių atvirkštinių skaičių sumos santykis). harmonizãcija [gr. harmonia], harmoninio pritarimo sukūrimas kuriai nors melodijai. harmonizúoti, papildyti melodiją akordais pagal ↗ harmonijos (3) taisykles. harpagònas, šykštuolis, gobšas; pagal pranc. rašytojo Moljero (1622—73) komedijos „Šykštuolis” herojaus (Harpagon) vardą. hárpija (gr. Harpyia): 1. graikų mit. būtybė — moteris pabaisa, viesulo deivė; harpijos buvo laikomos be žinios dingusių žmonių pagrobėjomis; 2. vanagas Harpia harpyia; gyvena P. ir Centr. Amerikos tropiniuose miškuose; 3. pikta moteris. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai