humanitãras [pranc. humanitaire — humanitarinis], humanitarinių mokslų specialistas.
|
||||
humanitãras [pranc. humanitaire — humanitarinis], humanitarinių mokslų specialistas. humanizãcija [pranc. humanisation], humanizmo idėjų, principų propagavimas, diegimas. humanizmas [pranc. humanisme]: 1. pažiūrų sistema, žmogų laikanti pagr. vertybe, jo gerovę — socialinių institutų vertinimo kriterijumi, o lygybę, teisingumą, žmogiškumą — trokštamais žmonių santykių principais; socialistinis Δ — K. Markso ir F. Engelso sukurta filos. koncepcija, kritikuojanti kapit. santykių sukurtą žmonių susvetimėjimą ir nurodanti būdus sukurti tokius visuomeninius santykius, kurie leistų visokeriopai ugdyti asmenybę; 2. renesanso epochos pasaulėžiūra, pabrėžianti žmogaus vertingumą, jo proto galimybes; priešiška vid. amžių asketizmui. humifikãcija [lot. humus — žemė, dirvožemis + facio— darau], org. liekanų irimas dirvožemyje ir jų virtimas humusu. humolitai [humus + ↗ …litas], iškasamosios anglys, susidariusios iš aukštesniųjų augalų liekanų. humorãlin‖is [lot. humor — skystis], susijęs su organizmo skysčiais (krauju, limfa, tarpląsteliniu skysčiu), pvz., ~ė reguliacija — organizmo fiziologinių ir biocheminių procesų koordinavimas per kraują, limfą ir tarpląstelinį skystį. hùmoras [angl. humour < lot. humor — drėgmė, skystis; vienas iš keturių organizmo skysčių, kurį sen. medicina laikė lemiančiu žmogaus temperamentą]: 1. sugebėjimas pastebėti juokingus, keistus tikrovės reiškinius; linksmumas, polinkis juokauti; 2. estetikoje — viena komiškumo rūšių (greta satyros) — pakantus, nepiktas gyvenimo keistenybių, juokingų situacijų, žmonių ydų pašiepimas, susijęs su optimistiniu ir kontempliaciniu požiūriu į tikrovę. humoreskà [vok. Humoreske]: 1. lit. žanras — trumpas, juokingo ir linksmo turinio prozos kūrinys; 2. muz. instrumentinės miniatiūros žanras; gyvos, efektingos ritmikos, linksmo, dažnai groteskinio pobūdžio. humoristas [angl. humorist]: 1. humoreskų, humoristinio stiliaus kūrinių autorius; 2. žmogus, linkęs į humorą, pasižymintis humoru. humoristika: 1. kurio nors autoriaus, šalies, laikotarpio humoristinių lit. kūrinių visuma; 2. kas juokinga, komiška. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai