iliùvis [lot. illuvies — purvas, nešvarumai], miner. ir org. medžiagos, vandens išplautos iš dirvožemio viršutinės dalies ir nusėdusios jo gilesnėje dalyje.
|
||||
  (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Mineralogijos terminai |  Kategorija: I |  Peržiūrėta: 4 |  Nėra komentarų | iliùzija [lot. illusio — išjuokimas; apgaulė]: 1. klaidingas realiai egzistuojančių objektų įsivaizdavimas, suvokimas; 2*. nepagrįsta viltis, neįvykdoma svajonė. iliùzinis [↗ iliuzija], tariamas, netikras, apgaulingas. iliuzionizmas [pranc. illusionnisme <. lot.]: 1. cirko žanras — tariamo daiktų, gyvūnų, žmonių atsiradimo, dingimo ar keitimosi demonstravimas grindžiamas dažn. regėjimo netobulumu, apgaule; 2. tikrovės imitacija dailės kūrinyje, panaikinanti ribą tarp meninio vaizdo ir realybės, sukurianti trimatį realių daiktų įspūdį ir erdvės iliuziją; 3. idealistinė A. Šopenhauerio (Schopenhauer; 1788—1860, Vokietija) pažiūra, kad viskas, ką pažįstame pojūčiais, tėra apgaulė. iliuzòrin‖is, ~iškas [lot. illusorius] ↗ iliuzinis. ilògiškas [lot. m (il…) — ne + ↗ logiškas], prieštaraujantis logikai, nelogiškas. imãgas [lot. imago — atvaizdas, išvaizda], lytiškai subrendęs, suaugęs vabzdys, imãmas [arab. imām — vadovas]: 1. teokratinės musulmonų valstybės valdovo, pvz., kalifo, turinčio pasaulietinę ir religinę valdžią, titulas; tą titulą turintis asmuo; 2. vyriausiasis šiitų dvasininkas; 3. musulmonų dvasininkas, vadovaujantis bendrai maldai mečetėje; vyriausiasis mula. imaneñtin‖is, ~iškas [lot. immanens (kilm. immanentis) — turimas, būdingas], vidinis, iš prigimties būdingas, esantis ko nors viduje, ne išoriniu veiksnių sukeltas, sąlygojamas. imatrikuliãcija [lot. immatriculo — įrašau į sąrašą], įrašymas į universiteto studentų sąrašą ↗ matrikulą (1). |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai