imigrántas [lot. immigrans (kilm. immigrantis) — įsikuriantis, apsigyvenantis], vienos valstybės pilietis, atvykęs į kt. valstybę nuolat arba ilgą laiką gyventi.
|
||||
imigrántas [lot. immigrans (kilm. immigrantis) — įsikuriantis, apsigyvenantis], vienos valstybės pilietis, atvykęs į kt. valstybę nuolat arba ilgą laiką gyventi. imigrúoti [lot. immigrare], atsikelti iš kt. krašto gyventi. imitãcija [lot. imitatio]: 1. sekimas, mėgdžiojimas; 2. netikras, dirbtinis, tik vaizduojantis, panašios išvaizdos daiktas, reiškinys, medžiaga, pvz., marmuro Δ, raudonmedžio Δ, odos Δ, sprogimo Δ; 3. muz. motyvo ar temos kartojimas atskirais balsais. imitãtorius [lot. imitator — sekėjas, mėgdžiotojas], aktorius, mėgdžiojantis (kai kada parodijuojantis) žymių žmonių manieras, mimiką, kalbėseną. imitúoti [lot. imitari]: 1. sekti, mėgdžioti; 2. daryti ko nors ↗ imitacijas (2). imobilizãcija [lot. immobilis — nejudamas]: 1. ramybės sudarymas (neleidžiant judėti) sužalotai arba sergančiai kūno daliai, pvz., lūžus kaului; 2. ek. kilnojamojo turto pavertimas nekilnojamuoju, pvz., kapitalo Δ (kapitalo investavimas į nelikvidžias vertybes). imobilizúoti [↗ imobilizacija], padaryti nejudrų, nejudamą, nekilnojamą. imoralizmas ↗ amoralizmas. imortèlės [pranc. immortel — nemirtingas], augalai, kurių žiedai ir išdžiūvę nepraranda savo spalvos ir formos. imparitètas [lot. imparitas (kilm. imparitatis) — nelygybė], nelygybė kilmės, teisių atžvilgiu. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai