impoteñcija [lot. impotentia — silpnumas, bejėgiškumas], vyro normalios lytinės funkcijos sutrikimas; lytinė bejėgystė.
|
||||
impoteñcija [lot. impotentia — silpnumas, bejėgiškumas], vyro normalios lytinės funkcijos sutrikimas; lytinė bejėgystė. impoteñtas [lot. impotens (kilm. impotentis) — bejėgis], bejėgis lytiniu atžvilgiu vyras. impozántiškas [pranc. imposant], įspūdingas, didingas, imponuojantis. impregnúoti [lot. impraegnare — apvaisinti], įmirkyti spec. tirpalais arba emulsijomis audinius, medieną ir pan. impresãrijus [it. impresario < impresa — įmonė], Italijoje ir kai kuriose kitose kapit. šalyse — koncertų, spektaklių organizatorius, kai kada trupės savininkas. imprèsija [lot. impressio], įspūdis, subjektyvus pergyvenimas. impresionizmas [pranc. impressionnisme < lot.], XIX a. pab.—XX a. pr. Europos meno kryptis; būdinga subjektyvus, jausminis pasaulio suvokimas, trumpalaikių neesminių tikrovės momentų vaizdavimas, spalvos, garso, žodžio niuansų akcentavimas. imprintingas [angl. imprint — įsmigti (atmintyje)], gyvūnų ir žmogaus ankstyvojo išmokimo forma: per trumpą laiką smegenyse užfiksuojami svarbių objektų vaizdai ir su jais susijusios elgesio reakcijos. impromptu [sk. empromtiu; pranc. < lot. in promptu — būti akivaizdoje, būti pasiruošusiam], nedidelė improvizacinė lyrinė muz. pjesė, kitaip ↗ ekspromtas. improvizãcija [lot. improvisus — nenumatytas, netikėtas]: 1. eilėraščio, muzikos kūrimas be išankstinio pasirengimo; kartu kuriama ir atliekama; 2. kūrinys, sukurtas per jo atlikimą, iš anksto nepasirengus. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai