I | Terminai.lt

Impulsas

impùlsas [lot. impulsus — smūgis, postūmis], akstinas, paskata, postūmis, pokytis: 1. fizikinio dydžio staigus pokytis, pvz., elektrinis Δ (trumpas el. srovės stiprumo arba įtampos pokytis); 2. mech. judesio kiekis (vektorinis dydis, lygus materialiojo taško masės ir greičio sandaugai). 3. nervinis Δ — nervine skaidula sklindanti jaudinimo banga; atsiranda, padirginus juntamojo nervo galūnę.

Impulsyvus

impulsyvùs, linkęs veikti, veikiantis, vykstantis iš karto, po pirmos paskatos (impulso).

Imuninis

imùninis [lot. immunis — laisvas nuo prievolių], neimlus, turintis arba sukeliantis ↗ imunitetą (3).

Imunitetas

imunitètas [lot. immunitas (kilm. immunitatis) — laisvumas nuo prievolių]: 1. Europos stambiųjų žemvaldžių privilegijos vid. amžiais; 2. kai kurių bendrųjų įstatymų netaikymas ypatingą padėtį valstybėje užimantiems asmenims, pvz., diplomatinis Δ; 3. biol. organizmo neimlumas infekciniams bei neinfekciniams veiksniams ir medžiagoms, turinčioms antigeninių savybių.

Imunizacija

imunizãcija: 1. žmogaus ir gyvūnų skiepijimas ↗ imunitetui (3) sukelti; 2. įšvirkštimas į žmogaus arba gyvūno organizmą vakcinų (anatoksinų), norint gauti iš jų imuninio serumo (imunoglobulino).

Imunizuoti

imunizúoti, sudaryti ↗ imunitetą (3).

Imunodepresantai

imunodepresántai [lot. immunis — laisvas nuo prievolių + lot. depressio — slopinimas], vaistai, slopinantys organizmo imunologines reakcijas.

Imunodiagnostika

imunodiagnòstika [immunis + ↗ diagnostika], infekcinių ligų diagnozavimo imuniniais serumais metodas; taikomas ir kraujo grupėms, kraujo priklausomybei vienam ar kitam žmogui arba gyvūnui nustatyti.

Imunogenetika

imunogenètika [immunis + ↗ genetika], mokslas apie organizmo antigenų specifiškumo paveldėjimo dėsnius ir genetinių mechanizmų reikšmę imunologinėms reakcijoms.

Imunogenezė

imunogenèzė [immunis + ↗ genezė], ↗ imuniteto (3) su(si)darymas.

Terminai.lt

Terminai pagal A-Z