inbrýdinis, kilęs iš giminingo individų kryžminimo inbrydingo.
|
||||
inbrýdinis, kilęs iš giminingo individų kryžminimo inbrydingo. incideñtas [lot. incidens (kilm. incidentis) — atsitinkantis], nemalonus, nesusipratimą sukėlęs įvykis, atsitikimas; ginčas, kivirčas. incipitas [lot. incipit — pradeda], muz. kūrinio pradinis fragmentas, pagal kurį atpažįstamas kūrinys. incistãvimasis [lot. in — į + gr. kystis — pūslė], standaus dangalo (cistos) susidarymas aplink vienaląstį gyvūną nepalankiomis gyvenimo sąlygomis, pvz., per sausrą, arba tam tikroje jo vystymosi stadijoje, pvz., dauginimosi metu. incizija [lot. incisio], med. pjūvis, įpjovimas, prapjovimas. incognito ↗ inkognito. incredibile dictu [sk. inkredibile diktu; lot.], neįtikėtina, neįtikėtinas dalykas. incùchtas [vok. Inzucht], įvaisa, kitaip ↗ inbrydingas. indantrènas [isp. ind(igo) — indigas + gr. anthrax — anglis], org. junginys C28H14N2O4; mėlyni antrachinono dažai. inde [lot.], iš to, taigi. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai