individualizúoti, rasti, iškelti individualius bruožus, savybes.
|
||||
|
individualùs: 1. būdingas tam tikram individui; 2. asmeninis, priklausantis vienam asmeniui. individualýbė: 1. asmens psichinių savybių visuma; 2. asmenybė, individas, išsiskiriantis iš kitų individualiomis savybėmis. indoeuropeistas, indoeuropiečių kalbų tyrėjas. indoeuropeistika, mokslas, tiriantis indoeuropiečių kalbas, daugiausia jų raidą. indoeuropiẽč‖iai, tautų grupė, kurią jungia bendra prokalbė; iš jos, lyginamosios istorinės kalbotyros duomenimis, yra kilusios indų, iranėnų, graikų, armėnų, italikų, keltų, germanų, baltų, slavų ir kt. kalbos; kai kurios ~ių tautos (venetai, ilyrai, hetitai, tocharai) jau išnykusios; ~ių tėvyne laikoma Vid. Azija, pagal kt. hipotezę — Š. Europa. indofenòliai [↗ indigas + ↗ fenoliai], mėlyni org. dažai; sudėtingesnių dažų žaliava. indoksilas [lot. indicus — indiškas + gr. oxys — rūgštus], heterociklinis org. junginys C8H7ON; šviesiai geltoni kristalai. indòlas [↗ ind(igas) + lot. ol(eum) — aliejus], heterociklinis org. junginys C8H7N; yra kai kurių augalų, pvz., jazminų, eteriniuose aliejuose. indoleñcija [lot. indllentia], med.: 1. skausmo nejutimas dėl psichikos arba organinės ligos; 2. vangumas.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Medicininiai terminai |  Kategorija: I |  Peržiūrėta: 1 |  Nėra komentarų | |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai