|
-> indùktorius [lot. inductor — žadintojas]: 1. ranka sukamas kintamosios srovės generatorius; vart. kaip vietinio maitinimo telefono aparatų ir komutatorių šaukimo įtampos šaltinis; 2. el. mašinos dalis, kurioje sukuriamas pagr. magn. srautas: 3. įtaisas elektrai laidiems kūnams kaitinti, panaudojant elektromagnetinę indukciją.
induktotèrmija [lot. inductio — sužadinimas + gr. thermē — šiluma], gydymas kintamuoju aukštojo dažnio elektromagnetiniu lauku.
induktỹvinis ↗ induktyvus.
induktyvùmas [↗ indukcija], fiz. dydis, apibūdinantis el. grandinės savybę sukurti magn. srautą, kai ja teka el. srovė.
-> induktyvùs, paremtas indukcija; gebantis sukelti indukciją.
indukúoti [lot. inducere — įvesti, įtraukti]: 1. išprotauti, įrodyti ką, apibendrinti indukcijos būdu; 2. sukelti, sužadinti ką indukcijos būdu.
indulgeñcija [lot. indulgentia — atlaidumas, malonė], nuodėmių atleidimo raštas, kurį popiežiaus vardu išduodavo katalikų bažnyčia už nuopelnus bažnyčiai (dalyvavimą kryžiaus žygyje, šventų vietų aplankymą) arba už pinigus.
indulinas, gamtiniai mėlynai juodi dažai.
indùltas [lot. indultus — leidimas], kanonų teisėje — dvasinės valdžios leidimas tam tikrais atvejais nevykdyti bažn. reikalavimų.
-> industrializãcija [pranc. industrialisation < ↗ industrija], stambiosios mašininės gamybos pramonės kūrimas.
|
|
Naujausi komentarai