infántas, infantė [isp. infante, infanta < lot. infans (kilm. infantis) — vaikas, kūdikis], Ispanijoje, Brazilijoje ir Portugalijoje — princų ir princesių titulas; tuos titulus turintys asmenys.
|
||||
|
infantèrija [it. infanteria], pėstininkai. infantilinis ↗ infantilus. infantilizmas [↗ infantilus], organizmo vystymosi atsilikimas — suaugęs žmogus turi vaikystės amžiui būdingų fizinių ir psichinių bruožų. infantilùs [lot. infantilis — vaikiškas], vaikiškas, neišsivystęs, pasižymintis vaiko amžiui būdingais bruožais. infárktas [lot. infarctus — prikimštas], ribota audinio nekrozė, sutrikus jo aprūpinimui krauju (dažn. dėl kraujagyslės užsikimšimo). infáuna [lot. in — į, viduj + ↗ fauna], vandens organizmų, įsiraususių į vandens baseino dugną, visuma. infèkcija [lot. infectio — užkrėtimas]: 1. už(si)krėtimas — ligą sukeliančių mikroorganizmų patekimas į žmogaus ar gyvūno organizmą; 2. užkratas — užkrečiamųjų ligų sukėlėjas. infèkcinis, užkrečiamasis. infiksas [lot. infixus — įterptas], lingv. intarpas — į žodžio šaknį įsiterpęs afiksas, pvz., lot. „fidi” — perskėliau, „findo” — skeliu; liet. „smuko”, „smunka”. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 13 | 
Naujausi komentarai