ingrosãcija [
|
||||
ingrosãcija [ inhaliãcija [lot. inhalatio < inhalo — įkvepiu], garų, vaistų įkvėpimas. inhaliãtorius [↗ inhaliacija]: 1. prietaisas garams arba vaistams įkvėpti; 2. deguonies terapijos aparatas, teikiantis organizmui deguonį arba jo mišinius. inhibicija [lot. inhibitio — sulaikymas], chem. procesų lėtinimas arba sustabdymas inhibitoriais. inhibitorius [↗ inhibicija], medžiaga, lėtinanti arba sustabdanti chem. reakciją. iniciãcija [lot. initiatio — įšventinimas]: 1. jaunuolių įšventinimo į vyrus (rečiau merginų į moteris) paprotys, būdingas gimininei bendruomenei; 2. priėmimo į kokią nors sektą arba slaptą draugiją apeigos; 3. kokio nors proceso, pvz., cheminio, sužadinimas. iniciãlai [lot. initialis — pradinis]: 1. asmenvardžio (vardo ir pavardės, tėvavardžio) pirmosios raidės; 2. puošnios, dažnai kito šrifto ir spalvos rankraštinio arba spausdinto teksto ar jo dalies pirmosios raidės. iniciãtorius [lot. initiator — pradininkas]: 1. asmuo (ar asmenų grupė), sumanęs ir pradėjęs kokią nors veiklą; 2. medžiaga, sužadinanti, sukelianti kokį nors procesą, pvz., cheminį. iniciatyvà [pranc. initiative < lot. initio — pradedu]: 1. ryžtas, noras veikti; sumanymas, kokios nors veiklos pradėjimas; sugebėjimas savarankiškai imtis ką atlikti; 2. vadovaujamasis vaidmuo, aktyvumas, pirmavimas ką nors darant, vykdant. iniciatỹvinis ↗ iniciatyvus. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai