I | Terminai.lt

Inkriminuoti

inkriminúoti [lot. in criminare — apkaltinti], apkaltinti, laikyti kaltu, priskirti kam nusikaltimą.

inkrustãcija [lot. incrustatio — aptepimas]: 1. dailės dirbinių dekoravimo technika: įv. medžiagų gabalėliai arba plokštelės įleidžiamos į ištisinę (dažn. kitokią) medžiagą lygiai su paviršiumi; 2. inkrustacijos technika sukurtas, papuoštas dirbinys.

Inkubacija

inkubãcija [lot. incubatio]: 1. sen. graikų ir romėnų paprotys palikti ligonius nakčiai šventovėse miegoti ant paaukoto gyvulio kailio, kad per miegą jie gautų iš dievų patarimų, kaip atgauti sveikatą; 2. naminių paukščių kiaušinių perinimas inkubatoriuose; 3. med. laikas tarp žmogaus apsikrėtimo iki pirmųjų ligos požymių atsiradimo; 4. mikroorganizmų auginimas termostate; 5. med. neišnešioto kūdikio priežiūra specialiai sudarytomis sąlygomis.

Inkubatorijus

inkubatòrijus, perykla — naminių paukščių kiaušinių inkubacijos pastatas.

Inkubatorius

inkubãtorius [lot. incubo — periu], aparatas paukščiams dirbtinai perėti; perėtuvas.

Inkunabulai

inkunãbulas [lot. incunabula — vystyklai; kūdikystė, lopšys], iki 1501 išspausdinta knyga, iš išvaizdos panaši į rankraštį.

Inkvizicija

inkvizicija [lot. inquisitio — tardymas]: 1. katalikų bažnyčios teisinis politinis institutas kovai su bažn. priešais ir eretikais; 2*. žiaurus kankinimas.

Inkvizitorius

inkvizitorius [lot. inquisitor — tardytojas]: 1. inkvizicijos teismo narys; 2*. žiaurus žmogus, rafinuotas kankintojas.

Inoceramas

inocerãmas [gr. is (kilm. inos) — raumuo + keramos — čerpė], iškastinis dvigeldis moliuskas Inoceramus, gyvenęs jūrose nuo triaso iki kreidos periodo.

Inokuliacija

inokuliãcija [lot. inoculatio — skiepijimas], gyvų mikroorganizmų įleidimas į augalo ar gyvūno organizmą, mitybinę terpę, dirvožemį; pasėjimas, užkrėtimas.

Terminai.lt

Terminai pagal A-Z