instruktãžas [rus. instruktaž < lot. instructio — pamokymas], vadovaujamieji nurodymai, pamokymai; instruktuojamoji pamoka, pokalbis.
|
||||
instruktãžas [rus. instruktaž < lot. instructio — pamokymas], vadovaujamieji nurodymai, pamokymai; instruktuojamoji pamoka, pokalbis. instrùktorius [lot. instructor — tvarkytojas], asmuo, kuris nurodo, kaip reikia dirbti, tvarkyti darbą arba kokį reikalą. instruktúoti, duoti ↗ instrukcijų (1), pamokyti, nurodyti. instrumentalizmas [lot. instrumentum — įrankis], pragmatizmo atmaina, teigianti, kad žmogaus teorinė veikla (sąvokos, tiesa, teorija) padedanti prisitaikyti prie kintančių išorinių sąlygų. instrumentãrijus [lot. instrumentarium], visi kokio nors specialisto įrankiai. instrumeñtas [lot. instrumentum]: 1. darbo įrankis; 2. prietaisas muz. garsams išgauti. instrumeñtinis [↗ instrumentas]: 1. įrankių, susijęs su ↗ instrumentais (1); 2. muz. atliekamas tik instrumentų, be vokalo, pvz., muz. kūrinys; sudarytas tik iš instrumentų, pvz., muz. ansamblis. instrumentuõtė 1. orkestrinio muz. kūrinio balsų paskirstymas instrumentams; 2. muz. kūrinio, parašyto 1 instrumentui, pritaikymas instrumentų grupei, orkestrui; 3. savito meninio įspūdžio sukėlimas lit. kūrinio kalbos garsų savybėmis. insulė [lot. insula], sen. romėnų daugiaaukštis gyv. namas su nuomojamais kambariais arba butais, prekybos patalpomis (I aukšte). insulin‖as [lot. insulinum < insula — sala], žmogaus ir stuburinių gyvūnų kasos salelių hormonas; skatina gliukozės virtimą glikogenu; dėl ~o stokos susergama cukralige. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai