Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Instruktažas

instruktãžas [rus. instruktaž < lot. instructio — pamokymas], vadovaujamieji nurodymai, pamokymai; instruktuojamoji pamoka, pokalbis.

Instruktorius

instrùktorius [lot. instructor — tvarkytojas], asmuo, kuris nurodo, kaip reikia dirbti, tvarkyti darbą arba kokį reikalą.

Instruktuoti

instruktúoti, duoti ↗ instrukcijų (1), pamokyti, nurodyti.

Instrumentalizmas

instrumentalizmas [lot. instrumentum — įrankis], pragmatizmo atmaina, teigianti, kad žmogaus teorinė veikla (sąvokos, tiesa, teorija) padedanti prisitaikyti prie kintančių išorinių sąlygų.

Instrumentarijus

instrumentãrijus [lot. instrumentarium], visi kokio nors specialisto įrankiai.

Instrumentas

instrumeñtas [lot. instrumentum]: 1. darbo įrankis; 2. prietaisas muz. garsams išgauti.

Instrumentinis

instrumeñtinis [↗ instrumentas]: 1. įrankių, susijęs su ↗ instrumentais (1); 2. muz. atliekamas tik instrumentų, be vokalo, pvz., muz. kūrinys; sudarytas tik iš instrumentų, pvz., muz. ansamblis.

Instrumentuotė

instrumentuõtė 1. orkestrinio muz. kūrinio balsų paskirstymas instrumentams; 2. muz. kūrinio, parašyto 1 instrumentui, pritaikymas instrumentų grupei, orkestrui; 3. savito meninio įspūdžio sukėlimas lit. kūrinio kalbos garsų savybėmis.

Insulė

insulė [lot. insula], sen. romėnų daugiaaukštis gyv. namas su nuomojamais kambariais arba butais, prekybos patalpomis (I aukšte).

Insulinas

insulin‖as [lot. insulinum < insula — sala], žmogaus ir stuburinių gyvūnų kasos salelių hormonas; skatina gliukozės virtimą glikogenu; dėl ~o stokos susergama cukralige.