insùltas [lot. insulto — šokinėju], med.: 1. priepuolis; 2. ūminis galvos smegenų kraujo apytakos nepakankamumas.
|
||||
insùltas [lot. insulto — šokinėju], med.: 1. priepuolis; 2. ūminis galvos smegenų kraujo apytakos nepakankamumas. insurèkcija [lot. insurrectio — sukilimas], psn. ginkluotas sukilimas. insurgeñtas [lot. insurgens (kilm. insurgentis) — sukylantis], psn. sukilėlis, sukilimo dalyvis. intãktinis [lot. intactus], neliestas, nevartotas, nemėgintas. intãlija [it. intaglio — raižymas], gema su įrėžtu (įdubiu) vaizdu. intársija [it. intarsio], medžio inkrustacija medžiu. integrãcija [lot. integratio — atnaujinimas, atstatymas], dalių, elementų jungimas(is) į visumą: 1. ek. gyvenimo internacionalizacijos forma, valstybių ek. bendradarbiavimas pagal suderintą tarpvalstybinę ek. politiką; 2. lingv. kalbų (dažn. giminingų) suartėjimas, susiliejimas dėl tautų politinio, ekonominio, kultūrinio bendravimo. integrãfas [↗ inte(gralas) + ↗ …grafas], mech. įtaisas funkcijos integralinei kreivei braižyti pagal funkcijos grafiką. integrãlas [lot. integer — visas, pilnas], mat. dydis, gaunamas kaip diferencijavimui atvirkščio veiksmo rezultatas. integrãlinis [< lot.]: 1. neišskiriamai susijęs, vientisas; 2. mat. susijęs su integralu, tiriantis integralų savybes, jų skaičiavimo būdus ir taikymą. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai