inteligentijà [↗ inteligentas], visuomenės sluoksnis, iš profesijos dirbantis protinį, daugiausia sudėtingąjį, kūrybinį darbą.
|
||||
|
inteligeñtiškas, apsišvietęs, išsilavinęs, kultūringas, turintis inteligencijos. inteligibilùs [lot. intelligibilis]: 1. suvokimas tik protu ar intelektualiąja intuicija; 2. išgalvotas, pramanytas, nerealus. inteñcija [lot. intentio], ketinimas, tikslas, veiklos motyvas, sumanymas. intencionalùmas [lot. intentio — įtempimas, sustiprinimas], fenomenologijoje (F. Brentanas, E. Huserlis) — esminė sąmonės savybė, sąmonės nukreiptumas į objektą. intendántas [pranc. intendant — valdytojas, vedėjas]: 1. pareigūnas, kuris rūpinasi kar. dalių ir įstaigų ūkiu bei tiekimu; tokių pareigūnų kar. laipsnis; 2. XVII—XVIII a. Prancūzijos provincijos valdytojas, kuris rūpinosi policija, teismu ir finansais.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Kariniai terminai |  Kategorija: I |  Peržiūrėta: 6 |  Nėra komentarų | intendantūrà [vok. Intendentur]: 1. kar. įstaiga, tvarkanti kariuomenės tiekimą; 2. Kolumbijos adm. terit. vienetas. (Be įvertinimo)Loading... | Gairės: Kariniai terminai | Kategorija: I | Peržiūrėta: 6 | Nėra komentarų | intensifikãcija [pranc. intensification], smarkinimas, stiprinimas; gerinimas, didinimas, našumo kėlimas. intensifikúoti ↗ intensyvinti. intensimètras [lot. intensio — įtempimas + ↗ …metras], prietaisas, matuojantis, kiek el. impulsų gaunama iš branduolio dalelių skaitiklio arba impulsinės jonizacijos kameros. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai