Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Interlingvistika

interlingvistika [↗ inter… + ↗ lingvistika], mokslas, tiriantis (kartais ir sudarantis) dirbtines tarptautines kalbas, pvz., esperanto, ido, volapiuką, ir mašinines kalbas bei kodus (programavimą, automatinį vertimą).

Interliniažas

interliniãžas [pranc. interligne], tarpas tarp 2 gretimų spausdintų eilučių.

Interlinija

interlinija [↗ inter… + ↗ linija], spaustuvinė tarpinė medžiaga — plona metalinė mažesnė už šriftą plokštelė tarpams tarp rinkinio eilučių padidinti.

Interliudas

interliùdas [lot. interludium < inter — tarp + ludus — žaidimas]: 1. nedidelė muz. pjesė, jungianti muz. kūrinio, scenos veikalo dalis; 2. fugos epizodas tarp dviejų temos pateikimų.

Interlokas

interlòkas [angl. interlock — su(si)kabinti], plonas, elastinis, iš abiejų pusių vienodas mezginys apatiniams baltiniams.

Intermedija

intermèdija [lot. intermedius — tarpinis, vidurinis]: 1. fugos epizodas tarp dviejų temos pateikimų, kitaip ↗ interliudas; 2. nedidelė (dažn. komiška) pjesė ar scena (pantomima, šokis, muz. kūrinys), atliekama tarp spektaklio veiksmų.

Intermedinas

intermedinas [lot. intermedius — tarpinis, vidurinis], hipofizės vidurinės ir užpakalinės dalių hormonas; svarbus akies tinklainės pigmentų susidarymui, skatina melanino sintezę odoje.

Intermezzo

intermezzo [sk. intermeco; it. pertrauka], muz. žanras, dažn. fortepijoninė miniatiūra; instrumentinės muzikos kūrinio dalis ar jos padala.

Intermisija

intermisija [lot. intermissio — pertraukimas; sustojimas], med.: 1. laikinas ligos, karščiavimo nutrūkimas; 2. pertrauka tarp ligos priepuolių.

Intermituojantis

intermitúojantis [↗ intermisija], med. protarpinis, nutrūkstamas, pvz., Δ karščiavimas.