internúoti [lot. internus — vidinis], apriboti, suvaržyti asmens laisvę ypatingomis sąlygomis: 1. sulaikyti kariaujančios valstybės teritorijoje gyvenančius priešo valstybės piliečius iki karo pabaigos; 2. sulaikyti ir nuginkluoti kariaujančios valstybės kar. dalinius, karo laivų, lėktuvų įgulas, patekusias į neutralios valstybės teritoriją.
|
||||
  (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Kariniai terminai |  Kategorija: I |  Peržiūrėta: 4 |  Nėra komentarų | interorecèpcija [lot. interior — vidinis + ↗ recepcija], organizmo vidaus terpės dirgiklių energijos priėmimas ir pavertimas nerviniu impulsu. interorecèptoriai [↗ interorecepcija], receptoriai, priimantys organizmo vidaus terpės dirgiklių energiją; yra audiniuose ir vidaus organuose; teikia centrinei nervų sistemai informaciją apie vidaus organų ir fiziol. sistemų veiklą. (Be įvertinimo)Loading... | Gairės: Fiziologijos terminai | Kategorija: I | Peržiūrėta: 7 | Nėra komentarų | interpeliãcija [lot. interpellatio — kalbos pertraukimas], atstovaujamojo valstybinio valdžios organo deputato ar jų grupės paklausimas valstybinio valdymo organui ar jo nariui tam tikru jų veiklos klausimu. interpeliúoti, pateikti vyriausybei interpeliaciją. interpoliãcija [lot. interpolatio — perdirbimas, panaujinimas]: 1. vėlesnis įterpimas (dažn. perrašant rankraštį) į tekstą žodžių, sakinių, frazių, kurių nebuvo pradiniame teksto variante; 2. mat. funkcijos tarpinių reikšmių apytikslis nustatymas, remiantis žinomomis jos reikšmėmis. (Be įvertinimo)Loading... | Gairės: Matematikos terminai | Kategorija: I | Peržiūrėta: 2 | Nėra komentarų | interpoliãtorius [↗ interpoliacija], analoginis arba skaitmeninis skaičiavimo įtaisas tarpinėms funkcijos reikšmėms nustatyti, žinant jos reikšmes kai kuriuose taškuose. interpoliúoti [↗ interpoliacija]: 1. įterpti į tekstą žodžius, sakinius (papildyti, paaiškinti, falsifikuoti); 2. mat. apytiksliai nustatyti funkcijos tarpines reikšmes. (Be įvertinimo)Loading... | Gairės: Matematikos terminai | Kategorija: I | Peržiūrėta: 28 | Nėra komentarų | interpretãcija [lot. interpretatio — aiškinimas]: 1. ko nors (teksto, faktų, teorijos) prasmės aiškinimas, komentavimas; 2. muzikos, teatro, literatūros kūrinio savitas atlikimas; 3. reikšmių visuma, vienaip ar kitaip suteikiama kurios nors formalizuotos teorijos elementams. interpretãtorius1 [↗ interpretacija], kas ką nors interpretuoja, aiškina. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai