|
-> intervãl‖as [lot. intervallum], tarpas, atstumas tarp gretimų objektų; laiko tarpas, pertrauka: 1. dviejų muz. garsų aukščio santykis; ~ai būna harmoniniai (garsai skamba kartu) ir melodiniai (garsai skamba vienas po kito); 2. mat. visų realiųjų skaičių (taškų), esančių tarp 2 skaičių a ir b (taškų), visuma.
interveñcija [lot. interventio — įsikišimas], tarptautinės teisės pažeidimas — vienos ar kelių valstybių įsikišimas (ginkluotas, ekonominis, politinis) į kt. valstybių vidaus reikalus arba į jų ryšius su trečiosiomis valstybėmis.
intervencionizmas [↗ intervencija], valstybinio monopolistinio kapitalizmo ek. politikos kryptis — burž. valstybė spec. ek. priemonėmis kišasi į nacionalinių pajamų kūrimą, skirstymą ir naudojimą.
interveñtas, intervencijos dalyvis.
-> interviù [angl. interview]: 1. žurnalisto pokalbis su valstybės, visuomenės, kultūros ar kokiu kitu veikėju, skirtas spaudai, radijui ar televizijai; 2. sociologinių tyrimų metodas: pokalbis, kurio kryptį ir tikslus numato tyrėjas; atsakymai apibendrinami.
intervokãlinis [↗ inter… + lot. vocalis — balsis], esantis tarp 2 balsių, pvz., Δ garsas.
intinà [lot. intus — viduje], sėklinių augalų žiedadulkės vidinis bespalvis apvalkalėlis.
intoksikãcija [lot. in — į, į vidų + gr. toxikon — nuodai], organizmo apsinuodijimas.
intonãcij‖a [lot. intono — garsiai tariu]: 1. lingv. melodinė ir dinaminė frazės (platesne reikšme — kalbos) struktūra; ~os fonetiniai požymiai: frazės dėmenų pagr. tonas, intensyvumas, trukmė, kartais ir balso tembras; žodžių Δ — žodžio tarimo būdas ir tonas, išreiškiantys kalbėtojo jausmą, pažiūrą į kalbamąjį objektą; sakinių Δ — ritminė melodinė sakinio sandara (klausiamoji, šaukiamoji, pasakojamoji Δ); 2. muz. minties išraiška įv. aukščio garsais; 3. balsu ar muz. instrumentu be fiksuoto garso aukščio išgaunamų garsų ir intervalų tikslumas.
-> intonúoti [↗ intonacija], tiksliai išlaikyti natose nurodytą toną.
|
|
Naujausi komentarai