intuityvizmas, idealistinės filosofijos kryptis, intuiciją laikanti vienintele patikima pažinimo priemone; susiformavo Europoje XIX a. pab. — XX a. pr. (B. Kročė, A. Bergsonas).
|
||||
intuityvizmas, idealistinės filosofijos kryptis, intuiciją laikanti vienintele patikima pažinimo priemone; susiformavo Europoje XIX a. pab. — XX a. pr. (B. Kročė, A. Bergsonas). intuityvùs, paremtas intuicija. intymùs [pranc. intime < lot. intimus — giliausias, pats vidinis], grynai asmeniškas, skirtas patiems artimiausiems; draugiškas, artimas. inulinas [lot. inula — debesylas], polisacharidų grupės angliavandenis (C6H10O5)n; kai kurių augalų atsarginė maisto medžiaga; balti, saldūs milteliai. invaginãcija [lot. in — į, į vidų + vagina — makštis], žarnos vienos dalies įsimovimas į kitą. invalidas [lot. invalidus — bejėgis, ligotas], žmogus, visai arba iš dalies netekęs darbingumo dėl sužeidimo, suluošinimo, ligos arba senatvės. invalidùmas [↗ invalidas], organizmo būklė, atsiradusi dėl įgimto ar įgyto ligotumo arba luošumo, neleidžiančio žmogui dirbti įprastą darbą. invãras [lot. invariabilis — nekintamas], magnetinis geležies ir nikelio (jo 35—37%) lydinys, kurio tūris beveik nesikeičia, kintant temperatūrai nuo —80° iki +100 °C; vart. tiksliųjų matavimo prietaisų detalėms. invariántas [lot. invarians (kilm. invariantis) — nesikeičiantis]: 1. mat. skaičius, skaičių sistema arba funkcijos savybė, susiję su kuriuo nors objektu, nekintantys po kurių nors jų atvaizdžių ar koordinačių sistemos pakeitimo; 2. lingv. tipiškas, idealus reprezentantas iš konkrečių tiriamųjų reiškinių. invariantiškùmas [↗ invariantas]: 1. visiška arba dalinė nepriklausomybė nuo aplinkos veiksnių (trikdžių), pvz., kibernetinės sistemos kintamųjų Δ; 2. fiz. dydžio ar dėsnio savybė nepakisti po tam tikrų transformacijų. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai