iredentizmas [it. irredento — neišvaduotas], Italijoje — XIX a. pab.— XX a. pr. politinis ir visuomeninis judėjimas dėl gretimų italų gyvenamų žemių prijungimo prie Italijos.
|
||||
iredentizmas [it. irredento — neišvaduotas], Italijoje — XIX a. pab.— XX a. pr. politinis ir visuomeninis judėjimas dėl gretimų italų gyvenamų žemių prijungimo prie Italijos. ireguliarùs [lot. irregularis], netaisyklingas, ne pagal taisyklę; nepaprastas; nedėsningas, nenuolatinis. irezinė, burnotinių šeimos žolė arba puskrūmis Iresine; kilusi iš Ekvadoro; rūšys, turinčios raudonus stiebus ir lapus, auginamos kaip kiliminės daugiametės gėlės. Iridė (gr. Iris, kilm. Iridos), sen. graikų mitologijoje — vaivorykštės deivė, dievų pasiuntinė. iridektòmija [lot. iris (kilm. iridis) — rainelė — gr. ektomē — išpjovimas], akies rainelės arba jos dalies pašalinimo operacija. iridis [gr. iris (kilm. iridos) — vaivorykštė; taip pavadintas todėl, kad druskos yra įvairių spalvų), chem. elementas Ir, atom. Nr. 77; metalas. iridociklitas [lot. iris (kilm. iridis) — rainelė + gr. kytos — ratas, akis], akies rainelės ir krumplyno uždegimas. iridocitai [gr. iris (kilm. iridos) —vaivorykštė + kytos — ląstelė], pigmentinės ląstelės, esančios žuvų, varliagyvių ir roplių odoje, galvakojų moliuskų akies apvalkalėlyje; turi org. junginio guanino; sąlygoja gyvūnų dengiamųjų audinių, akių blizgesį. irigãcija [lot. irrigatio — drėkinimas, laistymas]: 1. melioracijoje — laukų drėkinimas; 2. med. viso kūno paviršiaus, organo ar audinio drėkinimas vandens arba vaistų tirpalo srove. irigãtorius [lot. irrigator]: 1. drėkintuvas; 2. prietaisas žmogaus kūno ertmėms ir kanalams, pvz., tiesiajai žarnai, drėkinti. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai