izoklinà [↗ izo… + gr. klinō — lenkiu], žemėlapio linija, jungianti vietas, kuriose yra vienoda magn. inklinacija.
|
||||
izoklinà [↗ izo… + gr. klinō — lenkiu], žemėlapio linija, jungianti vietas, kuriose yra vienoda magn. inklinacija. izokolà [↗ izo… + gr. kolos — sulaužytas, apipjaustytas], žemėlapio linija, jungianti vienodo kartografinio iškraipymo vietas. izokolònas [gr. isokōlon], stilistinė figūra, sintaksinis paralelizmas — vienodas sakinio dalių išdėstymas gretimose frazėse arba frazės atkarpose, pvz., „nupjauta pievų žolė, nuskinta laukų gėlė”. izòlas, hidroizoliacinė medžiaga, gaminama iš naftos bitumo, senos gumos, miner. užpildų, plastifikatorių ir antiseptikų; vart. stogų dangai, baseinų, rūsių, požeminių statinių hidroizoliacijai. izoleksà [↗ izo… + gr. lexis — žodis, posakis], lingvistinės geografijos žemėlapio linija, rodanti leksinio kalbos reiškinio paplitimo ribas. izoleucinas [↗ izo… + ↗ leucinas], nepakeičiamoji aminorūgštis; baltymų komponentas. izoliãcija [pranc. isolation — išskyrimas, atskyrimas], atskyrimas nuo ko nors tam tikra medžiaga, išskyrimas iš kitų tarpo, atribojimas: 1. el. įrenginio dalių arba laidų atskyrimas; 2. garsų silpninimas; 3. apsauga nuo vandens poveikio; 4. techn. objektų apsauga nuo nepageidaujamų šilumos mainų su aplinka; 5. pati izoliacinė medžiaga; 6. infekcinių ligonių, asmenų, įtariamų sergant ar bendravusių su infekciniais ligonių atskyrimas nuo sveikųjų; 7. asmens atskyrimas nuo aplinkinių, susijęs su laisvės atėmimu. izoliãcin‖is [↗ izoliacija], lingv. ~ės kalbos (amorfinės kalbos) — kalbos, kuriose žodžio šaknis sutampa su kamienu, žodžiai nekaitomi, sintaksiniai santykiai reiškiami žodžių tvarka; dar būdinga vienskiemenės šaknys, leksinę reikšmę turintys tonai, žodžio gebėjimas atlikti kelių kalbos dalių funkcijas, pvz., sen. kinų, vietnamiečių kalbos. izoliãtorius [pranc. isolateur]: 1. elektrai (dielektrikas) arba šilumai nelaidi medžiaga; 2. elektrotechnikoje — įtaisas skirtingų potencialų el. įrenginio dalims elektriškai izoliuoti ir mechaniškai sujungti; 3. med. patalpa ligoniams, sergantiems užkrečiamosiomis ligomis, arba žmonėms, bendravusiems su tokiais ligoniais, laikinai laikyti. izolinija [↗ izo… + ↗ linija], žemėlapio, schemos arba grafiko linija, jungianti vietas su vienodai kiekybiniais kurio nors dydžio rodikliais. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai