Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Ikonoskopas

ikonoskòpas [eikōn + ↗ …skopas], televizijos perdavimo vamzdis, veikiantis el. krūvių kaupimo principu.

Ikonostasas

ikonostãsas [eikōn + gr. stasis — stovėjimo vieta], aukšta, ikonomis papuošta pertvara, skirianti stačiatikių cerkvės altorių nuo visos vidaus erdvės.

Ikonoteka

ikonotekà [eikōn + gr. thēkē — talpykla, dėžė], ikonų arba tos pačios tematikos paveikslų rinkinys, kolekcija.

Ikosaedras

ikosaèdras [gr. eikosi — dvidešimt + hedra — pagrindas, paviršius], taisyklingas briaunainis, turintis 20 sienų (lygiakraščių trikampių).

Iksas

iksas: 1. trečia nuo galo lotynų abėcėlės raidė x, kuria matematikoje ppr. žymimas nepriklausomas kintamasis (argumentas); 2. fiz. nesisteminis ilgio vienetas, vartotas atomo fizikoje; lygus 1,002 06•10-13 m.

Iksija

iksija, dekoratyvinis augalas Ixia; kilęs iš P. Afrikos; turi gumbasvogūnius, žiedai įv. spalvų, kvapūs.

Iktas

iktas [lot. ictus — smūgis, kirtis], antikinės eilėdaros elementas — metrinis kirtis, kurį turi stiprusis (ppr. ilgas) pėdos skiemuo ir kuris gali nesutapti su natūraliu (ppr. melodiniu) žodžio kirčiu.

Iktidozauras

iktidozáuras [gr. iktis (kilm. iktidos) — šeškas + sauros — driežas], iškastinis stuburinis gyvūnas Ictidosauria, gyvenęs triaso periodo pabaigoje ir juros periodo pradžioje.

Ilas

ilas [turkų k. il], stambiausias Turkijos adm. terit. vienetas.

Ileitas

ileitas [lot. ileum — klubinė žarna], klubinės žarnos uždegimas.