imaneñtin‖is, ~iškas [lot. immanens (kilm. immanentis) — turimas, būdingas], vidinis, iš prigimties būdingas, esantis ko nors viduje, ne išoriniu veiksnių sukeltas, sąlygojamas.
|
||||
Imanentinisimaneñtin‖is, ~iškas [lot. immanens (kilm. immanentis) — turimas, būdingas], vidinis, iš prigimties būdingas, esantis ko nors viduje, ne išoriniu veiksnių sukeltas, sąlygojamas. Susiję žodžiai |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Leave a Reply