Inkorporacija

inkorporãcija [lot. incorporatio — įkūnijimas], įjungimas, pavertimas sudėtine dalimi: 1. teisinės normatyvinės medžiagos sisteminimo forma: medžiaga išdėstoma rinkiniais tam tikra (chronologine, abėcėline, temine) tvarka, nekeičiant jos turinio arba labai nedaug tekeičiant jį; 2. vienos polit. bendruomenės, pvz., valstybės ar jos dalies, įjungimas į kitą (perleidimas, aneksija); 3. sakinių darybos būdas — sakiniai sudaromi kaip sudurtiniai žodžiai, t. y. šaknys žodžiai jungiamos į vieną žodį sakinį.