jùnkeris [vok. Junker]: 1. buvusioje Prūsijoje — stambus žemvaldys; dvarininkas; 2. Rusijos kariuomenėje XVII—XIX a. I pusėje — puskarininkis, kilęs iš bajorų; 3. 1864—1917 junkerių karo mokyklos kariūnas.
|
||||
jùnkeris [vok. Junker]: 1. buvusioje Prūsijoje — stambus žemvaldys; dvarininkas; 2. Rusijos kariuomenėje XVII—XIX a. I pusėje — puskarininkis, kilęs iš bajorų; 3. 1864—1917 junkerių karo mokyklos kariūnas. Junonà (lot. Juno, kilm. Junonis), sen. romėnų deivė, merginų, moterų ir santuokos globėja. Jupiteris (lot. Jupiter), romėnų dievų valdovas; dangaus ir šviesos dievas, griausmavaldys. jurà [pagal Juros kalnų (V. Europoje) pavadinimą], Žemės geol. istorijos mezozojaus eros II periodas; per tą laikotarpį susidariusių uolienų sistema. juridinis [lot. juridicus — teisminis], teisinis. juridizãcija [↗ juridinis], teisinio pobūdžio suteikimas kuriems nors įvykiams arba faktams; perdėtas teisinės reikšmės teikimas kuriam nors klausimui ar reiškiniui. jurisdikcija [lot. jurisdictio — teisena, teismo procesas]: 1. teismo ar adm. organo teisė teisti, spręsti teisinius ginčus ar klausimus; 2. klausimai, kuriuos kuri nors įstaiga turi teisę spręsti. juriskònsultas [lot. juris consultus], asmuo, dirbantis įmonėje, įstaigoje, organizacijoje teisės konsultantu. jurisprudeñcija [lot. jurisprudentio], teisės mokslas. juristas [vok. Jurist < lot. jus (kilm. juris) — teisė], teisiškai išsimokslinęs žmogus, teisininkas. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai