Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Jambas

jámbas [gr. iambos]: 1. antikinės eilėdaros dviskiemenė pėda, kurios I skiemuo trumpas, antrasis ilgas ∪ —); silabotoninės eilėdaros eilutė, kuri prasideda 1 arba 3 nekirčiuotais skiemenimis ir kurioje toliau tarp kirčiuotų skiemenų yra po 1 arba 3 nekirčiuotus, pvz.: „Sakyk, kad laisvę mylime / Labiau mes už gyvenimą!” — S. Nėris; 2. satyrinio arba humoristinio pobūdžio eiliuotas antikinės literatūros kūrinys.

Jamsai

jámsai [angl. yams < afr.], augalo dioskorėjos Dioscorea kai kurių rūšių požeminiai gumbai; panašūs į bulves; juose būna iki 16% krakmolo.

Janas

Jãnas (lot. Janus), sen. romėnų durų (įėjimo ir išėjimo) ir laiko, pradžios ir pabaigos dievas; buvo vaizduojamas 2 veidais, pasuktais į priešingas puses.

Jankiai

jánkiai [angl. yankees], JAV gyventojų sinonimas; dažnai (ypač ne JAV) vartojamas su pašaipa.

Jansenizmas

jansenizmas, Olandijos rel. srovė (katalikybės atmaina, artima kalvinizmui) ir religinis visuomeninis judėjimas Prancūzijoje XVII—XVIII a.; pradininkas ol. teologas K. Jansenas (Jansen; 1585—1638).

Janusas

Jãnusas (lot. Janus), sen. romėnų dievas, kitaip ↗ Janas.

Janyčarai

janyčãrai [turkų k. yeniçeri — naujoji kariuomenė], reguliarieji Turkijos pėstininkai XIV a. — 1826; nuo XVI a. pab. virto uždara kar. kasta.

Jaranga

jaránga, čiukčių, evenų, eskimų, jukagyrų, koriakų kilnojamas gyv. būstas iš surištų karčių, apdengtų elnių odomis.

Jardas

járdas [angl. yard], yd, nesisteminis ilgio vienetas; 1 yd = 0,914 m.

Jarlikas

jarlikas [< tiurkų k.], mongolų chanų, pvz., Aukso ordos, imunitetinis lengvatinis raštas, kuris buvo duodamas jiems pavaldžių kraštų pasaulietiniams ir bažnytiniams feodalams.