|
-> jámbas [gr. iambos]: 1. antikinės eilėdaros dviskiemenė pėda, kurios I skiemuo trumpas, antrasis ilgas ∪ —); silabotoninės eilėdaros eilutė, kuri prasideda 1 arba 3 nekirčiuotais skiemenimis ir kurioje toliau tarp kirčiuotų skiemenų yra po 1 arba 3 nekirčiuotus, pvz.: „Sakyk, kad laisvę mylime / Labiau mes už gyvenimą!” — S. Nėris; 2. satyrinio arba humoristinio pobūdžio eiliuotas antikinės literatūros kūrinys.
jámsai [angl. yams < afr.], augalo dioskorėjos Dioscorea kai kurių rūšių požeminiai gumbai; panašūs į bulves; juose būna iki 16% krakmolo.
Jãnas (lot. Janus), sen. romėnų durų (įėjimo ir išėjimo) ir laiko, pradžios ir pabaigos dievas; buvo vaizduojamas 2 veidais, pasuktais į priešingas puses.
jánkiai [angl. yankees], JAV gyventojų sinonimas; dažnai (ypač ne JAV) vartojamas su pašaipa.
-> jansenizmas, Olandijos rel. srovė (katalikybės atmaina, artima kalvinizmui) ir religinis visuomeninis judėjimas Prancūzijoje XVII—XVIII a.; pradininkas ol. teologas K. Jansenas (Jansen; 1585—1638).
Jãnusas (lot. Janus), sen. romėnų dievas, kitaip ↗ Janas.
janyčãrai [turkų k. yeniçeri — naujoji kariuomenė], reguliarieji Turkijos pėstininkai XIV a. — 1826; nuo XVI a. pab. virto uždara kar. kasta.
jaránga, čiukčių, evenų, eskimų, jukagyrų, koriakų kilnojamas gyv. būstas iš surištų karčių, apdengtų elnių odomis.
járdas [angl. yard], yd, nesisteminis ilgio vienetas; 1 yd = 0,914 m.
-> jarlikas [< tiurkų k.], mongolų chanų, pvz., Aukso ordos, imunitetinis lengvatinis raštas, kuris buvo duodamas jiems pavaldžių kraštų pasaulietiniams ir bažnytiniams feodalams.
|
|
Naujausi komentarai