Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Jėzuitiškas

jėzuitiškas, būdingas jėzuitui; veidmainiškas, klastingas.

Jėzuitiškas

jėzuitizmas: 1. antihumanistinė moralinių principų sistema, kuria uždara grupė, kasta, hierarchinė organizacija teisina savo amoralią veiklą; Δ vadovaujasi jėzuitų moraliniu postulatu, jog tikslas pateisina priemones; 2*. veidmainystė, klastingumas.

Jėzus Kristus

Jėzus Kristus, asmuo, ortodoksinės krikščionybės laikomas žmogumi dievu, krikščionybės pradininku.

Jidiš

jidiš [jidiš k. jidiš < vok. jüdisch < žydų], žydų šnek. kalba, artima vok. aukštaičių kalbai (atsiskyrė nuo jos tik prieš kelis šimtmečius); turi semitų (hebrajų, aramėjų) ir slavų kalbų elementų, vartojama Europoje, JAV, Izraelyje.

Joanitai

joanit‖ai, religinis pasaulietinis katalikų ordinas; pavadinimas kilo iš Jeruzalės šv. Jono (lot. Joannes) ligoninės, kur buvo pirmoji ~ų rezidencija.

Jochas

jòchas [vok. Joch], nesisteminis skirtingo dydžio žemės ploto vienetas, vartotas Centr. Europoje; buvo lygus 34—58 arams.

Jodas

jòdas [gr. joueidēs — violetinis], chem. elementas I, atom. Nr. 53; pilkai juodi blizgantys kristalai; garuoja, sudarydamas violetinius garus.

Jodidai

jodidai [↗ jodas], jodo junginiai su kt. elementais.

Jodleriai

jòdler‖iai [vok. Jodler], Alpių kalniečių liaudies dainos su priedainiais, kuriuose balsas dideliais intervalais šokinėja nuo krūtininio iki falceto; ~ ių tekstas dažn. asemantiškas.

Jodoformas

jodofòrmas [↗ jodas + lot. (acidum) form(icicum) — skruzdžių rūgštis], jodo org. junginys; geltoni milteliai; vaistas.