Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Koletas

kolètas [pranc. collet — apykaklė < lot. collum — kaklas]: 1. kai kurių Europos šalių kariuomenės viršutinis drabužis — trumpas munduras (ppr. iš balto audeklo); 2. vid. amžiais dėvėtų drabužių plati, atverčiama apykaklė.

Koležas

kolèžas [pranc. collège], Prancūzijoje, Belgijoje, Šveicarijoje ir buvusiose Prancūzijos kolonijose — vidurinė arba nepilna vidurinė mokykla.

Koliai

kòliai [angl. collie], tarnybinių aviganių šunų veislė, išvesta Škotijoje; škotų aviganiai.

Koliažas

koliãžas [pranc. collage — prilipdymas]: 1. tapybos ir grafikos technika: prie pagrindo lipdoma popieriaus, audinio ar kitos medžiagos gabalai ir piešiama ar tapoma; 2. koliažo technika sukurtas kūrinys.

Kolibakteriozė

kolibakteriòzė, ūminė užkrečiamoji ž. ū. gyvulių, kailinių žvėrių ir paukščių prieauglio liga; sukelia bakterija žarninė lazdelė Eschericha coli.

Kolibriai

kolibriai [isp. collbri < karibų k.], maži paukščiai (masė 1,6—20 g) Trochilidae; gyvena Š. ir P. Amerikoje; daugelis ryškių spalvų.

Kolidaras

kolidãras [angl. colidar] ↗ ladaras.

Kolijatas

kolijãtas [arab. kollija — visuma], Rylų šalių klasikinių literatūrų vieno autoriaus pilnas raštų rinkinys.

Kolika

kòlika [gr. kolikē (nosos) — žarnų (liga)], pilvo ertmės organų diegliai.

Kolimacija

kolimãcija [lot. collimatio < iškr. lot. collineo — nukreipiu tiesiai]: 1. fiz. siauro lygiagretaus spindulių (elektromagnetinių bangų) ar dalelių (atomų, elektronų ir kt.) pluošto sudarymas optiniu kolimatoriumi; 2. astr. optinio prietaiso paklaida, susidaranti dėl to, kad prietaise vamzdžio sukimosi ašis nėra tiksliai statmena jo optinei ašiai.