kolètas [pranc. collet — apykaklė < lot. collum — kaklas]: 1. kai kurių Europos šalių kariuomenės viršutinis drabužis — trumpas munduras (ppr. iš balto audeklo); 2. vid. amžiais dėvėtų drabužių plati, atverčiama apykaklė.
|
||||
kolètas [pranc. collet — apykaklė < lot. collum — kaklas]: 1. kai kurių Europos šalių kariuomenės viršutinis drabužis — trumpas munduras (ppr. iš balto audeklo); 2. vid. amžiais dėvėtų drabužių plati, atverčiama apykaklė. kolèžas [pranc. collège], Prancūzijoje, Belgijoje, Šveicarijoje ir buvusiose Prancūzijos kolonijose — vidurinė arba nepilna vidurinė mokykla. kòliai [angl. collie], tarnybinių aviganių šunų veislė, išvesta Škotijoje; škotų aviganiai. koliãžas [pranc. collage — prilipdymas]: 1. tapybos ir grafikos technika: prie pagrindo lipdoma popieriaus, audinio ar kitos medžiagos gabalai ir piešiama ar tapoma; 2. koliažo technika sukurtas kūrinys. kolibakteriòzė, ūminė užkrečiamoji ž. ū. gyvulių, kailinių žvėrių ir paukščių prieauglio liga; sukelia bakterija žarninė lazdelė Eschericha coli. kolibriai [isp. collbri < karibų k.], maži paukščiai (masė 1,6—20 g) Trochilidae; gyvena Š. ir P. Amerikoje; daugelis ryškių spalvų. kolidãras [angl. colidar] ↗ ladaras. kolijãtas [arab. kollija — visuma], Rylų šalių klasikinių literatūrų vieno autoriaus pilnas raštų rinkinys. kòlika [gr. kolikē (nosos) — žarnų (liga)], pilvo ertmės organų diegliai. kolimãcija [lot. collimatio < iškr. lot. collineo — nukreipiu tiesiai]: 1. fiz. siauro lygiagretaus spindulių (elektromagnetinių bangų) ar dalelių (atomų, elektronų ir kt.) pluošto sudarymas optiniu kolimatoriumi; 2. astr. optinio prietaiso paklaida, susidaranti dėl to, kad prietaise vamzdžio sukimosi ašis nėra tiksliai statmena jo optinei ašiai. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai