|
-> kolimãtorius [↗ kolimacija]: 1. optinis įtaisas, turintis objektyvą arba įgaubtą veidrodį, lygiagretiems šviesos spinduliams gauti; 2. astr. mažas teleskopas, kurio objektyvo židinio plokštumoje yra sukryžiuoti siūlai arba šviesus taškas; šviesos šaltinio spinduliai, perėję per objektyvą, yra lygiagretūs; Δ įtvirtinamas horizontaliai, prieš dienovidinio arba pasažinį instrumentą.
kolinear‖ùs [↗ ko… + lot. linea — linija], geom. esantis vienoje tiesėje arba lygiagrečiose tiesėse, pvz., ~ūs vektoriai.
kolitas [gr. kolon — storoji žarna], storosios žarnos uždegimas.
koliuras [gr. koluros — netekęs uodegos, beuodegis], didysis dangaus sferos apskritimas, einantis per dangaus ašigalius ir saulėgrįžos ar lygiadienio taškus.
-> koliùrija, daugiametė žolė Coluria; paplitusi Sibiro pietuose, Mongolijos šiaurėje, Kinijoje; C. geoides šakniastiebiai ir šaknys vart. kulinarijoje, parfumerijoje.
koliùvis [lot. colluvio — susikaupimas, mišinys], geol. uolienų dūlėsiai, nuslinkę šlaitais žemyn (nuobirynai, nuogriuvos, nuošliaužos).
kolizija [lot. collisio — susidūrimas]: 1. priešingų interesų, siekimų, nuomonių, jausmų susidūrimas; konfliktas; 2. teis. įstatymų, reguliuojančių tuos pačius arba artimus visuomeninius santykius, prieštaravimas.
kolje [pranc. collier], vėrinys — kaklo papuošalas iš brangiųjų, pusbrangių arba dirbtinių akmenų (dažn. aptaisytų tauriaisiais metalais).
kolmatãcija [lenk. kolmatacja < pranc. colmater — sudaryti nuosėdinį sluoksnį]: 1. natūralus vandens nešmenų nusėdimas žemės sklypo paviršiuje; 2. dirbtinis žemės sklypo paviršiaus pakėlimas, panaudojant daug nešmenų turintį upių ir ežerų vandenį; 3. labai smulkių molio arba dumblo dalelių įplovimas į poringus drėkinimo griovių ir vandens telkinių šlaitų ir dugno gruntus, kad sumažėtų vandens filtracija.
-> kolmatãžas [pranc. colmatage] ↗ kolmatacija.
|
|
Naujausi komentarai