Terminai.lt

kolòkviumas [lot. colloquium — pasikalbėjimas]: 1. egzaminų rūšis — dėstytojo pasikalbėjimas su studentais, norint patikrinti jų žinias; 2. mokslo darbuotojų susirinkimas, kuriame svarstomi pranešimai tam tikra tema.

kolonà [pranc. colonne < lot. columna]: 1. konstrukcinis arba dekoratyvinis statinio elementas; vertikali apvalaus ar daugiakampio skerspjūvio atrama, sudaryta iš bazės, liemens (fusto) ir kapitelio; 2. rikiuotė, kurioje žmonės (kariai, sportininkai, parado dalyviai, jų daliniai, grupės) arba transporto priemonės (kovos mašinos, automobiliai, laivai) išsirikiavę vienas paskui kitą; vora, vilkstinė; 3*. penktoji Δ — asmenys, kurie dirba ardomąjį darbą, kenkia iš vidaus, padeda išorės priešui (priešininkams); pirmiausia taip buvo pavadinti kontrrevoliucionieriai, veikę Madride per Ispanijos pilietinį karą ir padėję frankistams, apsiautusiems miestą 4 kolonomis.

kolònas1 [lot. colonus — kaimietis, žemdirbys]: 1. sen. Romos smulkus žemės nuomininkas, nuomojęs žemės sklypą iš stambaus žemvaldžio; 2. V. Europoje ir Lot. Amerikoje — valstiečių kategorija (bernas, pusininkas, nuomininkas).

kolònas3 [gr. kōlon]: 1. antikinės eilėdaros metrinis vienetas — vienodų pėdų grupė, pvz., dipodija, tripodija, turinti 1 pagrindinį ritminį kirtį; 2. sintaksinis intonacinis prozos (ppr. poetinės prozos) kalbos vienetas, turintis log. kirtį ir atskirtas nuo kitų pauzėmis.

koloncifrà [vok. Kolumnenziffer], puslapinis numeris — knygos, žurnalo, laikraščio puslapio eilės numeris.