Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Kaligrafija

kaligrãfija [gr. kalligraphia < kallos — grožis + graphō — rašau], dailaus ir raiškaus rašymo menas; dailyraštis.

Kaligrafinis

kaligrãf‖inis, ~iškas [↗ kaligrafija], gražus, aiškiai įskaitomas (raštas, rašysena).

Kalija

kãlija, žinginys — daugiametė žolė Calla arba Zantedechia; kilusi iš P. Afrikos.

Kaliopė

Kaliòpė (gr. Kalliopē), sen. graikų mit. būtybė — vyriausioji iš 9 mūzų, iškalbos ir epo globėja.

Kalipsas

kalipsas [isp. calypso]: 1. pramoginis šokis; erotinio pobūdžio, šokamas poromis; 2. Trinidado salos (Vest Indija) gyventojų liaudies šokis; palydimas dainos ir mušamųjų instrumentų muzikos; judesiai improvizacinio pobūdžio.

Kalis

kãlis [arab. alqalij — potašas], chem. elementas K, atom. Nr. 19; šarminis metalas.

Kalius

kãlius [lot. callus — stora oda, nuospauda]: 1. augalo audinys, susidarantis sužeistoje vietoje; 2. augalo rėtinių indų kamšalas; 3. kaulo rumbas, atsirandantis, augant lūžusiam kaului.

Kaliusas

kãliusas ↗ kalius.

Kaljanas

kaljãnas [persų k. kaljan], rūkymo prietaisas, sudarytas iš metalinės taurelės tabakui ir vamzdelio, kurie sujungti su vandens pripildytu indu, per kurį leidžiami dūmai; vart. Rytų kraštuose.

Kalkė

kálkė [pranc. calque]: 1. permatomas aukštos kokybės popierius arba plonas medvilninis audinys (ppr. batistas), įmirkytas riebalų tirpalu, dervomis, vašku ir pan., vart. brėžinių kopijoms daryti; 2. anglinis popierius kopijoms daryti rašomąja mašinėle; 3. lingv. vertinys — žodis arba posakis, sudarytas kt. kalbų semantinės, morfologinės arba sintaksinės struktūros pavyzdžiu, pvz., liet. „įtaka” pagal rusų „влияние”, vok. „Einfluß”, lenkų „wpływ”.