Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Komandatas

komandãtas [lot. commendatus < commendo — pavedu, patikiu ką nors padaryti], teis. panauda (nemokamas naudojimasis svetimu turtu).

Komandiruotė

komandiruõtė [vok. Kommandierung < pranc. commander — įsakyti]: 1. darbuotojo siuntimas atlikti tarnybinių pareigų ne darbo vietoje; 2. pati tokia kelionė; 3. siuntimo tarnybiniu pavedimu pažymėjimas.

Komandiruoti

komandirúoti [vok. kommandieren], siųsti darbuotoją į kt. vietovę tarnybiniu reikalu.

Komandistas

komandistas ↗ komanditorius.

Komanditinis

komanditinis [pranc. commandite — pasitikėjimo bendrovė], susijęs su ribotu dalyvavimu bendrovėje, kurioje yra ir neribotai (visu turtu) dalyvaujančių narių.

Komanditorius

komanditorius [pranc. commanditaire < lot.]: 1. komanditinės bendruomenės narys, atsakantis už jos veiklą ne visu savo turtu; 2. asmuo, prekiaujantis per įgaliotinį.

Komandoras

komandòras [pranc. commandeur]: 1. karinio jūrų laivyno karininkų laipsnis; 2. kai kurių valstybių kariuomenės bataliono, pulko arba divizijos vadas; 3. vienas vid. amžių riterių ordinų pareigūnų aukščiausių laipsnių, kitaip ↗ komtūras.

Komandosas

komandòsas [angl. commandos (dgs.)]: 1. kareivis, parengtas specialiems kovos uždaviniams (žvalgybai, diversijoms, svarbių objektų užėmimui); 2. oro desanto kareivis.

Komanduoti

komandúoti [pranc. commander < lot.]: 1. kreiptis komandos žodžiais; 2. būti kariuomenės vieneto vadu; 3*. įsakinėti, nurodinėti, tvarkyti, rikiuoti.

Kombainas

kombáinas [angl. combine], sudėtinga mašina, atliekanti keletą skirtingų operacijų, kurios sudaro tam tikrą kokios nors medžiagos apdirbimo ciklą, pvz., javų Δ, bulvių Δ, kasybos Δ.