K | Terminai.lt - Part 111

Kombatantai

kombatántai [pranc. combattants — kautynių dalyviai], asmenys, įeinantys į kariaujančios valstybės ginkluotųjų pajėgų sudėtį, dalyvaujantys kar. veiksmuose, išskyrus kar. žurnalistus, juristus, intendantus, med. darbuotojus, aptarnaujantįjį personalą.

Kombinacija

kombinãcija [lot. combinatio — jungimas, derinimas]: 1. dalių jungimas, derinimas, derinys; 2. sudėtingas planas, metodų sistema kuriam nors tikslui pasiekti; 3. mat. darinys, pvz., tiesinė Δ, iškilioji Δ; 4. sprt. žaidimuose — iš anksto parengtų veiksmų, ėjimų seka, kurių tikslas pagerinti poziciją, pasiekti persvarą; 5*. savanaudiško tikslo siekimas aplinkiniu, neteisėtu būdu; sukčiavimas.

Kombinatas

kombinãtas [lot. combinatus — suderintas, sujungtas], įvairių liaudies ūkio šakų pram. įmonių susivienijimas, kurio vienos įmonės produkcija yra žaliava arba pusfabrikatis kitai.

Kombinatorika

kombinatòrika [lot. combino — jungiu, derinu], mokslas, tiriantis baigtinių aibių (junginių) sudarymo dėsnius ir jų elementų grupavimo būdus.

Kombinatorius

kombinãtorius [pranc. combinateur], sukčius.

Kombinezonas

kombinezònas [pranc. combinaison], lakūnų, traktorininkų, šachtininkų ir kt. darbo kostiumas, palaidinės ir kelnių junginys.

Kombinuoti

kombinúoti [lot. combinare — jungti, derinti]: 1. jungti, derinti, apskaičiuoti; sugalvoti, daryti kombinacijas; 2. ek. jungti skirtingų, bet technologiškai susijusių pram. šakų gamybinius procesus į vieną įmonę; 3*. įsigyti, pasiekti ką nors suktumu, gudrybėmis.

Komediantas

komediántas [it. commediante]: 1. komiškų vaidmenų atlikėjas balaganų vaidinimuose; 2*. neatviras, apsimetęs, gyvenime vaidinantis žmogus; apsimetėlis.

Komedija

komèdija [gr. kōmōdia < kōmos — linksmas sambūris + ōdē — daina]: 1. dramos žanras — scenai skiriamas kūrinys, kuriame juokingai (linksmai pašiepiamai arba piktai išjuokiamai) vaizduojamos žmonių, papročių, visuomeninių santykių ydos, blogybės arba keistenybės ir kurio dinamiškas, gausių peripetijų veiksmas baigiasi pagr. veikėjams sėkmingai; 2. sen. graikų linksma daina, dainuojama dievo Dioniso garbei per šventines eitynes; 3*. linksmas, žaismingas atsitikimas, juokinga situacija; 4*. apsimetimas, maivymasis.

Komedija del arte

komèdija del árte [it. commedia dell‘ arte], kaukių komedija, XVI—XVII a. paplitusi it. liaudies teatro komedijos rūšis; jos atlikėjai improvizuodavo pagal tradicinius siužeto metmenis, vaidinimuose kartojosi tie patys veikėjai (Arlekinas, Kolombina, Pantalonė, Daktaras); būdinga bufonada, liaudiškas sąmojis, tarmiška kalba.

Terminai.lt

Terminai pagal A-Z