Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Komparatorius

komparãtorius [lot. comparator — lygintojas], matavimo priemonė, kuria matuojamasis dydis lyginamas su etalonu: 1. metrologijoje — prietaisas ilgių matams ir matavimo prietaisų parodymams tikrinti; 2. chem. prietaisas spalvotų tirpalų spalvai palyginti; 3. astr. prietaisas, kuriuo lyginamos dvi skirtingu laiku gautos to paties dangaus sklypo fotografijos, vieną jų laikant etalonu; 4. ↗ radiokomparatorius.

Komparatyvas

komparatỹvas [lot. comparativus — lyginamasis], lingv. aukštesnysis laipsnis.

Komparatyvistika

komparatyvistika [lot. comparativus — lyginamasis], lyginamoji istorinė kalbotyra.

Komparatyvizmas

komparatyvizmas [lot. comparativus — lyginamasis], literatūrologijos metodas ir šaka — lyginamasis istorinis įv. tautų literatūrų panašumų, sąveikų, įtakų tyrimas.

Kompasas

kòmpasas [it. compasso < compassare — išmatuoti (skriestuvu)], prietaisas orientuotis pasaulio šalių atžvilgiu, rodantis magn. arba geogr. dienovidinio kryptį.

Kompaundas

kompáundas [angl. compound — mišinys, junginys]: 1. polimerinių medžiagų kompozicija, naudojama izoliacijai; 2. psn. nuolatinės srovės mišriojo žadinimo generatorius; 3. ↗ kompaundmašina.

Kompaundmašina

kompaundmašinà [compound + ↗ mašina], dvigubo išsiplėtimo garo mašina su dviem lygiagrečiai sustatytais cilindrais, kuriuose garai plečiasi paeiliui.

Kompaunduoti

kompaundúoti [angl. compound — sumaišyti]: 1. automatiškai leisti el. mašinos žadinimo magnetovaros jėgą pagal kintančią el. mašinos apkrovą; 2. maišyti kelių tepalų, skirtingų rūšių kurą tam tikrų savybių produktui gauti.

Kompendiumas

kompeñdiumas [lot. compendium — sutrumpinimas], glaustas kurio nors mokslo ar tyrimo pagr. teiginių išdėstymas, santrauka.

Kompensacija

kompensãcija [lot. compensatio — išlyginimas]: 1. atlyginimas už tai, kas prarasta, perleista; 2. būdas įsipareigojimui nutraukti, visiškai arba iš dalies įskaitant kreditoriaus ir skolininko vienas kitam pateiktus reikalavimus; 3. išmoka, kuria atlyginama darbuotojui išlaidos, padarytos einant tarnybines pareigas; 4. išmoka už nepanaudotas atostogas; 5. biol. organizmo persitvarkymas, sutrikus organo ar sistemos veiklai: pažeistų organų arba audinių funkcijas perima sveiki organai arba audiniai; 6. sutrikusios psichinių ir psichofiziologinių procesų pusiausvyros atkūrimas, sukuriant priešingos krypties reakcijas, realizuojant kt. impulsus; 7. vieno veiksmo būdo pakeitimas kitu.