|
-> komplèksas [lot. complexus — ryšys, derinys], vienas su kitu susijusių daiktų, veiksmų, reiškinių, ypatybių visuma: 1. vienos paskirties pastatų grupė; 2. chem. grupė, sudaryta iš vieno centr. atomo ar jono (kompleksadario), susijungusio su viena arba keliomis molekulėmis, jonais ar radikalais (ligandais); 3. psichoanalizėje — troškimai, motyvai, prisiminimai, nuslopinti ir išstumti į pasąmonę ir, pačiai asmenybei nesuvokiant, darantys poveikį jos elgesiui.
komplèksija [lot. complexio — surišimas, visetas], kūno sandara, sudėjimas.
komplèksinis [lot. complexus — ryšys, derinys], sujungtas su kuo nors, sudėtinis.
komplèksiškas, apimantis grupę (kompleksą) daiktų, reiškinių, procesų.
-> kompleksomètrija [↗ kompleksas + ↗ …metrija], cheminės tūrio analizės metodas, pagrįstas kompleksinių junginių susidarymu.
kompleksònai [lot. complexus — ryšys, derinys + ↗ (katij)onas], org. junginiai, sudarantys su metalų katijonais kompleksinius junginius.
komplèktas [lot. complektus — pilnas]: 1. pilnas kokių nors vienos paskirties daiktų rinkinys; 2. didžiausias kur nors priimamų ar reikalingų žmonių skaičius.
komplektúoti, sudaryti ar papildyti rinkinį, komplektą, etatus.
komplemeñtas [lot. complementum — papildymas], baltymų kompleksas, esantis žmogaus ir gyvūnų kraujyje; svarbus organizmo natūralaus imuniteto faktorius.
-> komplikãcija [lot. complicatio — suvyniojimas, sulankstimas]: 1. susipynimas, susipainiojimas, padėties pasunkėjimas; 2. med. ligos pasunkėjimas, prisimetus naujai ligai; 3. med. nauja liga, prisidėjusi prie jau esančios.
|
|
Naujausi komentarai