kalkiúoti [pranc. calquer], lingv. (su)kurti ↗ kalkę (3).
|
||||
kalkiúoti [pranc. calquer], lingv. (su)kurti ↗ kalkę (3). kalkuliãcija [lot. calculatio — skaičiavimas]: 1. produkcijos vieneto ar atlikto darbo savikainos apskaičiavimas; 2. ūkinės apskaitos sritis — įmonės gamybos kaštų, valdymo ir cirkuliacijos išlaidų nustatymas. kalkuliãtorius, sąskaitybos darbuotojas, sudarantis kalkuliaciją. kalmalòjus, termomagnetinis nikelio ir vario (šio 30—40%) lydinys; vart. elektriniams matavimo prietaisams. kalmãrai [pranc. calmar], galvakojai moliuskai Teuthoidea; gyvena daugiausia tropinio klimato juostos jūrose. kãlo [it. calo — nuostolis], nuostolis dėl prekių džiūvimo transportuojant arba laikant. kalokagãtija [gr. kalokagathia < kalos kai agahos — gražus ir geras], sen. graikų auklėjimo idealas — dvasinis ir fizinis grožis. kãlomelis [gr. kalos — gražus + melas — juodas], balti gyvsidabrio chlorido kristalai; labai nuodingas; antimikrobinis preparatas. kalòngas, šikšnosparnis Pteropus vampyrus; gyvena P. r. Azijoje, Australijoje, kai kuriose Indijos ir Ramiojo vandenyno salose. kalori… [lot. calor — šiluma, karštis], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su šiluma. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai