Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Kompozicija

kompozicija [lot. compositio — sudėstymas, sukūrimas]: 1. meno kūrinio elementų išdėstymas, jų tarpusavio ryšys ir santykis su visuma; sandara, struktūra, konstrukcija, architektonika; 2. muz. kūrinys; 3. muz. disciplina, dėstoma konservatorijose ir kai kuriose kitose muz. mokyklose; teorinis ir praktinis muz. kūrimo mokymas; 4. dailės kūrinio rūšis; būna istorinės, buitinės ar kitos tematikos, kai kada abstrakti; 5. mat. algebrinė operacija — taisyklė, pagal kurią kiekvienai aibės elementų porai priskiriamas trečias tos pačios aibės elementas, vadinamas pirmųjų dviejų sumą, sandauga ir kitaip; 6. specialiai parengtas, sudarytas tam tikrų medžiagų derinys, norint gauti tam tikrą efektą, savybę, pvz., parfumerinė Δ.

Kompozicinis

kompozicinis [↗ kompozicija], sudėtinis, sudarytas iš kelių nevienodų elementų, pvz., Δ orderis (turi jonėninio ir korintinio orderio bruožų).

Kompozitas

kompozitas [lot. compositus — sudėtinis], lingv. dūrinys — sudurtinis žodis, padarytas iš dviejų (kartais ir daugiau) savarankiškų žodžių, pvz., rugiagėlė, dalgiakotis.

Kompozitorius

kompozitorius [lot. compositor — sudarytojas. kūrėjas], muzikos kūrėjas.

Kompračikosai

kompračikòsai [isp. comprachicos — vaikų supirkinėtojai], Ispanijoje, Anglijoje ir kt. šalyse (XIII—XVII a.) — žmonės, grobę arba pirkę vaikus, luošinę ir parduodavę kaip juokdarius turtuoliams arba į balaganus.

Kompradoras

kompradòras [isp. comprador — pirkėjas], prekybininkas, tarpininkaujantis tarp užsienio kapitalo ir vietinės rinkos Rytų kolonijose ir priklausomose šalyse.

Kompresas

komprèsas [lot. compressus — prispaustas, prislėgtas], gydomasis tvarstis, dažn. iš vatos marlės; būna sausas, sudrėkintas šaltu arba karštu vandeniu, vaistų tirpalu; šildo arba šaldo gydomą kūno vietą, saugo nuo užkrėtimo, malšina skausmą.

Kompresija

komprèsija [lot. compressio — suspaudimas], oro, dujų arba darbinio mišinio suspaudimas stūmoklinės mašinos (kompresoriaus, vidaus degimo variklio) cilindre.

Kompresorinė

kompresorinė, stacionarus įrenginių kompleksas suslėgtam orui ar kitoms suslėgtoms dujoms gauti.

Kompresorius

komprèsorius [lot. compressor — suspaudėjas]: 1. mašina orui, dujoms ar garams suslėgti iki didesnio kaip 0,3 MPa slėgio; 2. med. prietaisas kraujagyslėms užspausti.