kompromisas [lot. compromissum — abipusis pasižadėjimas]: 1. priešingų nuomonių ir interesų atstovų susitarimas, pasiektas abipusėmis nuolaidomis; 2. romėnų teisėje — susitarimas dėl trečiųjų teismo; 3. tarptautinėje teisėje — valstybių susitarimas, kuriuo šalys savo ginčą perduoda spręsti tarptautiniam teismui arba arbitrui.
|
||||
|
kompromitãcija [↗ kompromituoti], savęs žeminimas netinkamu elgesiu, kitų žeminimas, šmeižimas, nemalonių ar nederamų jų elgesio faktų kėlimas aikštėn. kompromitúoti [pranc. compromettre], žeminti kieno nors akivaizdoje, pakirsti kieno nors reputaciją: šmeižti, kelti aikštėn gerą vardą pakertančius, nemalonius faktus. kompulsyvùmas [lot. compulsio — privertimas], įkyrus, neįveikiamas noras ką nors veikti, dažn. sąmonės kontrolei nepasiduodantis. komturas [vok. Komtur < lot. commendator — rekomenduotojas], V. Europoje vid. amžiais — vienas aukščiausių katalikų vienuolių kar. ordinų pareigūnų laipsnių; Δ valdė pilį ir jai priklausančią sritį — komtūriją.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Kariniai terminai |  Kategorija: K |  Peržiūrėta: 22 |  Nėra komentarų | komturija [vok. Komturei], vid. amžiais katalikų vienuolių kar. ordinų žemėse komtūro valdoma sritis. (Be įvertinimo)Loading... | Gairės: Kariniai terminai | Kategorija: K | Peržiūrėta: 8 | Nėra komentarų | komunà [pranc. commune < lot. communis — bendras, visuotinis]: 1. V. Europoje vid. amžiais — miesto bendruomenė (daugiausia Italijoje, Prancūzijoje, Flandrijoje), išsikovojusi savivaldą; 2. Prancūzijos didžiosios revoliucijos laikotarpio municipalinė savivaldybė; 3. Paryžiaus komuna — pirmoji proletarinė revoliucija ir pirmoji darbininkų klasės vyriausybė, gyvavusi 1871.III.18—V.28; 4. žmonių kolektyvas, susijungęs bendram gyvenimui turto ir darbo bendrumo pagrindais; 5. kai kurių šalių, pvz., Belgijos, Italijos, Prancūzijos, adm. terit. vienetas. komunãlinis [pranc. communal]: 1. susijęs su ↗ komuna (5); 2. susijęs su miesto ūkiu. komunalizãcija [pranc. communalisation], privačios nuosavybės pavertimas savivaldybine. komunãrai1 [isp. comuneros], XVI a. Ispanijoje — Kastilijos miestų sukilimo dalyviai. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai