Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Komunarai

komunãrai2 [pranc. communards]: 1. 1871 metų Paryžiaus komunos dalyviai; 2. kolektyvo, susivienijusio bendram gyvenimui turto ir darbo bendrumo pagrindais, nariai.

Komunija

komùnija [lot. communio — bendrumas]: 1. vienas iš septynių krikščionių sakramentų; 2. bendra vakarienė.

Komunikabilus

komunikabilùs [angl. communicable], sugebantis bendrauti su kt. žmonėmis.

Komunikacija

komunikãcija [lot. communicatio — pranešimas]: 1. susisiekimas (transportas, ryšiai); 2. bendravimas, keitimasis patyrimu, mintimis, išgyvenimais.

Komunikatas

komunikãtas [lot. communicatus — padarytas bendras; praneštas], oficialus vyriausybės pranešimas, pareiškimas.

Komunistas

komunistas, mokslinio komunizmo idėjų šalininkas, kovojantis dėl tų idėjų įgyvendinimo; partijos, siekiančios tų idėjų įgyvendinimo, narys; komunistų partijos narys.

Komunistinis

komunistinis, paremtas komunizmo principais, perimtas komunizmo idėjų, reiškiantis ir įgyvendinantis jas.

Komunizmas

komunizmas [pranc. communisme < lot. cotmmunis — bendras], visuomenės ek. formacija, pagrįsta visuomenine gamybos priemonių nuosavybe ir laisvų žmonių darbu.

Komutacija

komutãcija [lot. commutatio — pakeitimas]: 1. ist. V. Europoje vid. amžiais — lažo ir natūrinės duoklės pakeitimas pinigine renta; ypač paplito Anglijoje; 2. el. srovės krypties keitimas grandinėje; 3. skaičiavimo mašinos derinimas tam tikram uždaviniui spręsti; 4. lingv. žodžių ar sakinių garsinės išraiškos pakeitimas, keičiantis ir jų reikšmę, arba žodžių ar sakinių reikšmės pakeitimas, keičiantis ir jų garsinę išraišką, pvz., pakeitus žodžio „ratas” garsą „r” į garsą „b”, atsiranda kitos reikšmės žodis „batas”; kalbotyros metodas, pagrįstas žodžių ar sakinių garsinės išraiškos arba reikšmės pakeitimais.

Komutatorius

komutãtorius [lot. commuto — keičiu, mainau]: 1. prietaisas, kuriuo išrenkamos tam tikros įrenginio išėjimo grandinės ir sujungiamos su kt. įrenginio įėjimo grandinėmis; skirstiklis; 2. mat. multiplikatyviosios grupės elementų x, y ir jų atvirkštinių elementų x —1, y —1 sandauga xyx—1 y—1.