K | Terminai.lt - Part 125

Koncepcija

koncèpcija [lot. conceptio — suėmimas, priėmimas; juridinių formulių suredagavimas]: 1. pažiūrų į kuriuos nors reiškinius sistema; daikto, reiškinio, proceso samprata; 2. kūrinio, veiklos sumanymas, mintinis projektas, planas.

Konceptas

koncèptas [lot. conceptus — suimtas; suvoktas], sąvoka; bendras vaizdas; žodžio (vardo) reikšmė.

Konceptizmas

konceptizmas [isp. conceptismo < lot. conceptus — suvoktas], XVII a. barokinės isp. prozos srovė, kuriai būdinga intelektualizmas, šokiruojančios, aforistinės mintys, netikėtos asociacijos, minties šuoliai.

Konceptualizmas

konceptualizmas [pranc. conceptualisme]: 1. nominalizmo atmaina, aiškinanti, kad bendrosios sąvokos egzistuojančios ne pačios savaime tikrovėje (kaip teigė realistai), o tik žmogaus prote; 2. XX a. vidurio modernistinės dailės kryptis; būdinga idėjų, koncepcijų suabsoliutinimas, vaizdingumo, daiktiškumo neigimas.

Konceptualus

konceptualùs [pranc. conceptuel < lot. conceptus — suvoktas]: 1. susijęs su sąvokomis, sąvokinis; 2. susijęs su konceptualizmu.

Koncernas

koncèrnas [angl. concern], monopolistinis bendrovių susivienijimas, nepanaikinantis jų teisinio savarankiškumo.

Koncertas

koncèrtas [it. concerto — darna]: 1. viešas muzikos (kai kada ir kitų scenos meno kūrinių) atlikimas; 2. muz. žanras; muz. kūrinys solistui (arba jų grupei) ir kt. atlikėjų kolektyvui (dažn. orkestrui), vien tik solistui arba vien tik orkestrui; būdinga ciklinė forma, faktūros ir skambėjimo kontrastai, virtuoziškumas.

Koncertina

koncertinà [it. concertina], dumplinis muz. instrumentas — chromatinė armonika; turi 6 arba 8 briaunų korpusą, kurio galuose 4 eilėmis išdėstyti mygtukai (jų būna 22, 24, 32 arba 48); kiekvienu mygtuku išgaunamas atskiras garsas.

Koncertinas

koncertinas [it. concertino]: 1. nedidelės apimties virtuozinio pobūdžio muz. kūrinys solistui ir orkestrui; būdingas XIX a. muzikai; 2. concerto grosso ar koncertinės simfonijos solo partijas atliekanti instrumentų grupė (dažn. 2 smuikai ir violončelė).

Koncertmeisteris

koncertméisteris [vok. Konzertmeister]: 1. orkestro vienarūšių styginių instrumentų grupės vadovas; 2. pianistas, padedantis muz. atlikėjams (daugiausia dainininkams) arba jų kolektyvams rengti partijas ir akompanuojantis jiems per koncertus.

Terminai.lt

Terminai pagal A-Z