K | Terminai.lt - Part 126

Koncertuoti

koncertúoti [it. concertare], viešai atlikti muz. kūrinius.

koncèsija [lot. concessio — leidimas, nuolaida]: 1. sutartis dėl valstybei ar savivaldybėms priklausančių gamtos turtų, įmonių ir kitų ūkinių objektų atidavimo privatiems asmenims ar jų bendrovėms eksploatuoti tam tikromis sąlygomis; 2. koncesijos pagrindais organizuota įmonė.

Koncesininkas

koncèsininkas, asmuo ar įmonė, gavę ↗ koncesiją (1).

Koncha

kòncha [gr. konchē — kriauklė, kiaukutas], puskupolis, dengiantis apsidą, nišą ar kitą pastato pusapvalio plano dalį; būdinga sen. Rytų, romėnų, Bizantijos ir vid. amžių krikščionių kulto architektūrai.

Konchiliologija

konchiliològija [gr. konchylion — sraigės kriauklė + ↗ …logija], mokslas apie kriaukles.

Konchoidė

konchòidė [gr. konchoeidēs — kriauklės pavidalo], plokščia kreivė — aibė taškų, gautų atidėjus nuo kiekvieno turimos plokščios kreivės taško ant radiuso vektoriaus pastovaus ilgio atkarpą.

Kondensacija

kondensãcija [lot. condensatio — sutirštinimas]: 1. chem. reakcija — jungiantis 2 tokioms pačioms ar skirtingoms org. junginio molekulėms, atskyla vanduo arba kitoks mažos molekulinės masės junginys; 2. garų virtimas skysčiu arba kietuoju kūnu.

Kondensatas

kondensãtas [lot. condensatus — sutirštintas], iš dujų, pvz., garų, atsiradęs skystis, pvz., vanduo.

Kondensatorius

kondensãtorius [pranc. condensateur < lot. condenso — sutirštinu]: 1. elektrodų, tarp kurių yra dielektriko sluoksnis, sistema, gebanti kaupti el. krūvį; 2. šiluminės technikos aparatas, kuriame medžiaga iš (dujų garų) būsenos pereina į skystą arba kietą (kristalinę).

Kondensorius

kondeñsorius [pranc. condenseur < angl. condenser < lot. condenso — sutirštinu], lęšis arba lęšių sistema, kuri surenka šviesos šaltinio spindulius ir nukreipia juos į apšviečiamąjį objektą.

Terminai.lt

Terminai pagal A-Z