Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Kondensuotas

kondensúotas [↗ kondensuoti]: 1. sutirštintas; 2*. glaustas, trumpas.

Kondensuoti

kondensúoti [lot. condensare]: 1. tirštinti; 2. dujas arba garus versti skysčiu.

Kondescencija

kondesceñcija [lot. condescentio — nusileidimas), ginčijamo turto apžiūrėjimas vietoje, atliekamas teismo.

Kondicija

kondicija [lot. conditio — sąlyga, norma]: 1. norma, standartas, kokybė, rodiklis, kuriuos turi atitikti kokios nors veiklos objektas ar subjektas; 2. sutarties sąlyga, nurodanti normą, standartą, kokybę, kurią turi atitikti sutarties objektas; 3. ž. ū. augalų sėklų kokybė; 4. fiziologinė gyvulio būklė; įmitimas.

Kondicinis

kondicinis [↗ kondicija], atitinkantis sąlygą, sutartį, normą, standartą.

Kondicionierius

kondicioniẽrius [pranc. conditionneur < lot. conditio (kilm. conditionis) — sąlyga, norma], įrenginys orui ↗ kondicionuoti (1).

Kondicionuoti

kondicionúoti [pranc. conditionner]: 1. automatiškai palaikyti reikiamus oro parametrus (temperatūrą, santykinį drėgnumą, sudėtį, švarumą, judėjimo greitį, slėgį) patalpose, transporto priemonėse; 2. parengti, kad atitiktų tam tikras sąlygas, būtų reikiamos kondicijos, pvz., Δ grūdus prieš malimą (laikyti juos tam tikroje temperatūroje arba staigiai pašildyti, atvėsinti ir tada laikyti); 3. apdoroti tekstilės medžiagų bandinius prieš jų bandymus.

Kondignacija

kondignãcija [lot. condignatio — sijinis perdenginys], bokšto tipo pastato tarpsnis.

Kondiliartrai

kondiliártrai [gr. kondylos — gurnas + arthron — sąnarys, sunėrimas], iškastiniai kanopiniai žinduoliai Condylarthra, gyvenę paleogene Eurazijoje ir Š. Amerikoje.

Kondiloma

kondilomà [gr. kondylōma — auglys, navikas), odos arba gleivinės išauga.