K | Terminai.lt - Part 130

Konfidencialus

konfidencialùs [lot. confidentia — pasitikėjimas], slaptas, neskelbtinas.

konfigūrãcija [lot. configuratio — išdėstymas]: 1. išorinis vaizdas, kontūras; 2. tarp savęs susijusių daiktų išsidėstymas; 3. astr. žvaigždžių, Saulės, planetų, Mėnulio ir kt. kosm. kūnų regimoji tarpusavio padėtis dangaus sferoje; 4. fiz. atomo ar molekulės elektronų pasiskirstymas orbitalėse; 5. mat. plokštumos taškų ir tiesių sistema, pasižyminti tuo, kad per kiekvieną tašką praeina tiek pat tiesių ir kiekvienoje tiesėje yra tiek pat taškų, arba analogiška erdvės taškų, tiesių ir plokštumų sistema; 6. žodžių klasių junginys, panaudojamas automatinei sakinio analizei mašininiame vertime.

Konfigūracionizmas

konfigūracionizmas [lot. configuratio — išsidėstymas; čia: organizuota visuma] ↗ geštaltpsichologija.

Konfirmacija

konfirmãcija [lot. confirmatio — sutvirtinimas]: 1. kai kuriose burž. šalyse — teismo nuosprendžio patvirtinimas, vykdomas aukščiausios valdžios organo; 2. katalikų ir stačiatikių sutvirtinimo sakramentas, teikiamas 7—12 metų vaikams; 3. 14—16 m. jaunuolių priėmimas į protestantų rel. bendruomenę; 4. popiežiaus teisė tvirtinti vyskupus; vyskupų tvirtinimas.

Konfiskacija

konfiskãcija [lot. confiscatio — turto paėmimas], teismo nuosprendžiu arba adm. tvarka vykdomas priverstinis neatlygintinis daiktų nusavinimas valstybės naudai arba jų išėmimas iš apyvartos.

Konfiskuoti

konfiskúoti, vykdyti konfiskaciją, nusavinti.

Konfitūrai

konfiturai [pranc. confiture], uogienė.

Konfliktas

konfliktas [lot. conflictus — susidūrimas]: 1. priešingų interesų, pažiūrų, siekių susidūrimas; kivirčas, ginčas; 2. psichol. priešingų poreikių, pareigų, motyvų, kurie negali būti vienu metu realizuoti, susidūrimas; 3. lit. kūrinio (ypač draminio ar epinio), teatro spektaklio, filmo veiksmą nulemiantis, emocinę įtampą keliantis priešingybių, prieštaravimų (veikėjo ir aplinkos, kelių veikėjų tarpusavio ar vieno veikėjo vidaus) susidūrimas, kova.

Konfokalus

konfokal‖ùs [↗ kon… + ↗ fokusas1], geom. turintis bendrą židinį, pvz., ~ios kreivės (kūgio pjūviai, turintys bendrus židinius).

Konformacija

konformãcija [lot. conformatio — sudarymas, suformavimas], org. junginio molekulės erdvinis pavidalas.

Terminai.lt

Terminai pagal A-Z