K | Terminai.lt - Part 131

Konforminis

konfòrminis [lot. conformis — panašus, atitinkantis], mat. Δ atvaizdis — abipusiškai vienareikšmis vienos srities atvaizdis į kitą sritį, kai srities vidiniuose taškuose nepakinta kampai tarp 2 kreivių.

Konformizmas

konformizmas [lot. conformis — panašus, atitinkantis]: 1. polit. prisitaikėliškumas, pasyvus prisiderinimas prie esamos tvarkos ar vyraujančios nuomonės; 2. etikoje — sekimas elgesio standartu ir minties stereotipu.

Konfrontacija

konfrontãcija [pranc. confrontation < ↗ kon… + lot. frons (kilm. frontis) — kakta]: 1. akistata; 2. prieštaravimų, įtempimo, kovos prieš ką nors didinimas, santykių bloginimas.

Konfrontuoti

konfrontúoti [pranc. confronter]: 1. palyginti, sugretinti; 2. didinti prieštaravimus, įtempimą, bloginti santykius.

Konfucianizmas

konfucianizmas, kinų filosofo Konfucijaus (551—479 pr. m. e.) ir jo pasekėjų etinė politinė ir religinė filosofinė doktrina, feodalinės Kinijos oficialioji ideologija ir valst. religija; nagrinėja žmonių santykių ir valdymo klausimus, pripažįsta patriarchalinę feodalinę hierarchiją, kurioje kiekvienas asmuo užima iš anksto nustatytą vietą, sąlygojančią atitinkamas jo elgesio formas, ragina gerbti tradicijas.

Konfūzas

konfuzas [lot. confusus — supainiotas, netvarkingas], sumišimas, gėda; kebli, nemaloni padėtis.

Kongenialus

kongenialùs [ ↗ kon… lot. genialis — susijęs su dvasia], artimas savo dvasia, galvosena, talentu; tų pačių siekimų.

Konglomeracija

konglomerãcija [lot. conglomeratio — surinkimas į krūvą], atskirų daiktų sujungimas į visumą, kurioje jie išlaiko savo bruožus ir savybes.

Konglomeratas

konglomerãtas [lot. conglomeratus — sukauptas, surinktas]: 1. mechaniškas įvairiarūšis ko nors junginys; netvarkingas rinkinys, sankaupa, mišinys; 2. nuosėdinė uoliena, kurią sudaro susicementavęs žvirgždas, gargždas, rieduliai; 3. ek. labiausiai išvystyta monopolistinio susivienijimo forma, apimanti smulkesnius junginius, dažnai neturinčius tarp savęs gamybinių technologinių ir funkcinių ryšių, esančius daugelyje liaudies ūkio sferų.

Kongregacija

kongregãcij‖a [lot. congregatio — sujungimas, ryšys]: 1. susirinkimas, organizacija; 2. katalikų vienuolių ir pasauliečių bendruomenių, kurių nariai vadovaujasi bendrais įžadais, rel. susivienijimas; 3. Vatikane — popiežiaus kurijos įstaiga; nuo 1967 metų yra 10 ~ų; 4. vienodų įstatų vienuolynų sąjunga; 5. Anglijos universitetuose — akademinis susirinkimas, turintis patariamojo organo teises.

Terminai.lt

Terminai pagal A-Z