konkubinãtas [lot. concubinatus < concubina — sugulovė]: 1. sen. Romoje — įstatymo reguliuojamas faktinis vyro ir moters sugyvenimas; 2*. teisiškai neįforminta santuoka.
|
||||
|
konkuras [pranc. concours — varžybos], jojimas per kliūtis. konkureñcija [lot. concurrentia < concurro — bėgu drauge], varžymasis, rungtyniavimas kurioje nors srityje, norint pasiekti tą patį tikslą. konkureñtas [lot. concurrens (kilm. concurrentis) —bėgantis drauge], kas konkuruoja; varžovas. konkùrsas [lot. concursus — subėgimas, susidūrimas]: 1. lenktyniavimas, varžybos dėl vietos, etato, rangos ar premijos gavimo; 2. tam tikras kapit. šalių teismo procesas, kuriuo neišsigalinčio skolininko turtas perduodamas kreditoriams valdyti, kad butų galima patenkinti jam turimas pretenzijas. konkùrsinis, susijęs su ↗ konkursu (1), pvz., Δ egzaminas. konkurúoti, daryti konkurenciją, varžytis, rungtis. konodòntai [gr. kōnos — kūgis + odus (kilm. odontos) — dantis], tam tikrų nežinomos sistematinės padėties iškastinių gyvūnų liekanos. konòidas [gr. kōnoeidēs — kūgio pavidalo], paviršius, sudarytas iš tiesių, lygiagrečių su 1 plokštuma ir kertančių 1 tiesę. konosameñt‖as [pranc. connaissement], dokumentas, kuriame surašytos krovinio gabenimo jūra sutarties sąlygos; suteikia ~o turėtojui teisę disponuoti krovinius. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 20 | 
Naujausi komentarai