Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Konservatorija

konservatòrija [it. conservatorio < lot. conservo — išsaugoju], aukštoji muz. mokykla; rengia kompozitorius, muz. atlikėjus (dirigentus, dainininkus, instrumentininkus), muzikologus.

Konservatorius

konservãtorius [lot. conservator — saugotojas]: 1. senosios tvarkos, tradicijų šalininkas; naujovių priešininkas; 2. D. Britanijoje — Konservatorių partijos narys; 3. senienų konservavimo specialistas.

Konservatyvus

konservatyvùs [lot. conservativus < conservatio — išsaugojimas]: 1. siekiantis išsaugoti senąją, atgyvenusią tvarką; priešiškas bet kurioms naujovėms; sustingęs, inertiškas; daromas senoviškais metodais; 2. med. apsauginis, tausojamasis, atgaivinantis, pataisantis pažeistas kūno dalis, funkcijas; neoperacinis.

Konservuoti

konservúoti [lot. conservare — išsaugoti], specialiai apdoroti daiktą, maisto produktus, kad nesusidėvėtų, negestų.

Konsignacija

konsignãcija [lot. consignatio — raštiškas patvirtinimas, dokumentas], komisinio prekių pardavimo sutartis, pagal kurią komisionierius prekių savininko (konsignanto) prekes parduoda iš savo sandėlio; dažn. praktikuojama užsienio prekyboje.

Konsignantas

konsignántas [lot. consignans (kilm. consignantis) — užantspauduojantis, tvirtinantis], prekių, kurias parduoda komisionierius iš savo sandėlio, savininkas.

Konsiliumas

konsiliumas [lot. consilium — pasitarimas], gydytojų pasitarimas, kuriame patikslinama ligos diagnozė, apsvarstoma ligonio būklė, gydymo būdai ir priemonės.

Konsistencija

konsisteñcija [lot. consistentia — būsena], klampaus skysčio, plastiškos arba tamprios klampios medžiagos slankumas; tirštumo, kietumo laipsnis.

Konsistometras

konsistomètras [↗ konsistencija + ↗ …metras], prietaisas medžiagų konsistencijai, pvz., tirštumui, sutartiniais vienetais matuoti.

Konsistorija

konsistòrija [lot. consistorium — pasitarimo, susirinkimo vieta]: 1. Romos imperatoriaus taryba; jos rinkimosi vieta; 2. popiežiaus pirmininkaujamas kardinolų susirinkimas visai katalikų bažnyčiai rūpimiems klausimams aptarti; 3. evangelikų liuteronų bažn. adm. organas; 4. ikirevoliucinės Rusijos stačiatikių vyskupijos įstaiga, atliekanti bažn. administracijos ir bažn. teismo funkcijas.