Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Konsjeržas

konsjèržas [pranc. concierge], durininkas, vartininkas, šveicorius.

Konskripcija

konskripcija [lot. conscriptio — surašymas], kariuomenės komplektavimo sistema kar. prievolės pagrindu, leidžianti pavaduoti šaukiamąjį arba išsipirkti nuo šaukimo; XIX a. Δ pakeista visuotine kar. prievole.

Konsolai

konsòlai [angl. consols < consol(idated) (annuities)s — konsoliduotoji renta], D. Britanijos valstybinių ilgalaikių paskolų obligacijos.

Konsolė

konsòlė [pranc. console], gembė — statybinė konstrukcija (arba jos dalis), kurios vieno galo poslinkiai nesuvaržyti.

Konsolidacija

konsolidãcija [lot. consolidatio — susijungimas, sutvirtinimas]: 1. sustiprinimas, sutvirtinimas; 2. susivienijimas bendrai veiklai; 3. kapit. valstybių trumpalaikių paskolų pavertimas ilgalaikėmis arba neterminuotomis.

Konsoliduoti

konsolidúoti [lot. consolidare — sustiprinti]: 1. sustiprinti, sutvirtinti, sutelkti; 2. daryti ↗ konsolidaciją (3).

Konsonansas

konsonáns‖as1 [pranc. consonance < lot. consonans — darniai skambantis], darnus 2 ar daugiau muz. garsų sąskambis; ~ai yra vad. grynieji intervalai (prima, oktava, kvinta, kvarta), didžiosios ir mažosios tercijos ir sekstos, mažoriniai ir minoriniai trigarsiai.

Konsonansas

konsonánsas2 [lot. consonans — priebalsis], netikslus rimas, kurio priebalsiai vienodi, o balsiai skirtingi, pvz., pabals — obels.

Konsonantinis

konsonánt‖as [lot. consonans (kilm. consonantis)]: 1. priebalsis; 2. neskiemeninis garsas; ~ais gali būti tiek priebalsiai, tiek ir balsiai, jeigu jie nesudaro atskiro skiemens, pvz., liet. i, u dvibalsiuose — vaikas, laukas.

Konsonantinis

konsonántinis [lot. consonans (kilm. consonantis)], priebalsinis; Δ raštas — garsinis raštas, kurio raidės žymi tik priebalsines fonemas, balsinės fonemos žymimos diakritiniais ženklais raidžių viršuje arba apačioje, pvz., hebrajų, arabų, aramėjų raštas.